Dizainerės Jolantos Rimkutės patarimas mokiniams: nebijokite klysti ir iš to mokytis
„Visi mes esame kuriantys žmonės, nes pirmiausia kuriame savo gyvenimus“, – sako dizainerė Jolanta Rimkutė. Pasak jos, kiekvienas žmogus turi žinoti, ko jis nori, ir jaustis gerai su savo norais: tai yra didžioji kūrybos dalis. Šiomis idėjomis dizainerė dalinosi ir su mokiniais, dvejus metus dalyvaudama Lietuvos mokykloms skirtoje kūrybiško mokymosi programoje „Kūrybinės partnerystės“, kuri nuo rugsėjo tęsiasi jau ketvirtus metus.
J. Rimkutės teigimu, kurianti asmenybė turi nebijoti mąstyti savarankiškai, privalo drąsiai priimti iššūkius ir nenuleisti rankų, jei kas nors nepasiseka. O kad būtum kūrybiškas, priduria ji, dažnai turi išsiveržti iš rėmų ir laužyti stereotipus.
Nusistovėjusias taisykles ir tradicinius mokymosi „rėmus“ mokyklose naujai permąsto ir „Kūrybinių partnerysčių“ programa. Milda Laužikaitė, programos vadovė, teigia, kad kitomis akimis pažvelgti į mokymąsi leidžia būtent žmonės iš mokyklos išorės – kūrybinių sričių profesionalai, mokslininkai.
„Dirbdami mokyklose, kūrėjai išjudina nusistovėjusias mokymosi formas, siūlo kūrybiškai išnaudoti tiek pamokos laiką, tiek klasės ir mokyklos erdves. Šis eksperimentavimo ir ieškojimų procesas yra sudėtingas, jis reikalauja abiejų pusių – tiek kūrėjų, tiek mokytojų – susiklausymo ir tvirtos partnerystės“, – sako M. Laužikaitė.
Praėjusiais mokslo metais J. Rimkutė dirbo dvejose Lietuvos mokyklose – Jurbarko raj. Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinėje mokykloje ir Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje. Jose vykdė kūrybinius projektus, gilino mokinių žinias, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.
Ji prisipažįsta, jog sunkiausia buvo su gimnazijos dešimtokais. Jos užduotis buvo – atskleisti gimnazistų profesinius gebėjimus ir per kūrybinius užsiėmimus, kuriuose buvo apjungiamos matematikos, chemijos ir informacinių technologijų pamokos, padėti jiems planuoti savo karjerą ir ateitį.
„Buvo netikėta, nes vaikuose pamačiau daug baimės. Jie bijo galvoti apie ateitį, nors gyvenimas dar tik prasideda, bijo suklysti. Aš jiems kartodavau: nebijokite klysti ir iš to daryti išvadas. Tai buvo kūrybos reikalaujantis procesas, kurio rezultatai – nematerialūs ir neapčiuopiami“, – pasakoja dizainerė.
Jos teigimu, dirbti reikia ir su mokytojais. Iš pradžių jie dažnai atsargiai ir su abejone vertina į mokyklas atėjusius kūrėjus, jie nedrįsta taikyti naujų mokymosi būdų.
Šių metų pirmąjį pusmetį Ugdymo plėtotės centro įgyvendinamos programos „Kūrybinės partnerystės“ inicijuotas tyrimas „Kūrėjų ir mokytojų partnerystės transformuojant ugdymą“ atskleidė, kad mokytojus pagal asmenines savybes charakterizuoti labai sunku: jie supanašėja, atrodo vienodi. Tyrimą atliko paslaugų ir verslo valdymo konsultacijų bendrovė „Civitta“. Manoma, kad priežastis, kodėl taip įvyksta, yra ta, jog mokytojai parengiami standartizuotam ugdymui (dešimtbalei mokinių vertinimo sistemai, testams, kontroliniams darbams, vadovėliams ir pan.).
J. Rimkutė mano, kad norint išsivaduoti iš standartų, mokytojams būtina žmonių iš šalies pagalba. „Per ilgą laiką mokytojai užsiaugina bijančio klysti, atrodyti kitaip, žmogaus odą. Juolab kad pati visuomenė iš pedagogo reikalauja neklystančio statuso. O mūsų – kūrybos žmonių – buvimas šalia juos išlaisvina“, – sako kūrėja.
Justas Tertelis, programoje dalyvaujantis aktorius, pasakoja sutikęs jaunų mokytojų, kurie nebenori keistis, ir vyresnių mokytojų, kurie, atvirkščiai, labai imlūs pokyčiams. O darbas ir pokyčiai, pasak jo, įvyksta vos tik atsiranda noras bendradarbiauti. Jis teigia, jog reikia nebijoti nežinojimo situacijų, nes būtent per jas atsiskleidžia kurianti asmenybė.
„Mėgstu mokytojams kartoti: nesu mokytojas, jūs esate mokytojai, kurie pažįsta vaikus, moko ir dirba su jais daug laiko. Aš esu tik kūrybinis žmogus, kuris su jūsų pagalba bandys pamokas padaryti kūrybiškesnėmis, kartu ieškos ir klys“, – pasakoja aktorius.
Dvejose mokyklose praeitais metais kūrybinius projektus vykdęs kompozitorius Mykolas Natalevičius prisipažįsta, kad kūrėjai su mokytojais „Kūrybinių partnerysčių“ programoje veikia kaip bendradarbiai. „Abu turi skirtingas kompetencijas ir tai padeda vienam iš kito išmokti įvairių naujų dalykų. Pasaulis keičiasi, ugdymas taip pat turi keistis“, – sako M. Natalevičius.
Nuo rugsėjo „Kūrybinių partnerysčių“ programa vyksta jau ketvirtuosius mokslo metus. Iki šiol programoje jau dalyvavo apie 6,5 tūkst. Lietuvos moksleivių, daugiau nei 1000 mokytojų. Per trejus mokslo metus programoje dalyvavo 138 mokyklos, įgyvendinta daugiau nei 200 unikalių projektų. Programą „Kūrybinės partnerystės“ inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, iš dalies remia Europos socialinis fondas, programą įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.
