Donelaitis – jėga!
Programa: Tyrinėjančios mokyklos 2011–2012
Kuriantis praktikas: Maratas Sargsyanas
Kuruojanti mokytoja: Violeta Povilionienė
Tikslinė grupė: 11 kl.
Tyrinėjimo klausimas
Kaip kino kūrimo priemonėmis skatinti mokinius skaityti, pagerinti jų bendradarbiavimo įgūdžius, ugdyti smalsumą?
Mokyklos iššūkis
Moksleivių tarpusavio bendravimo sunkumai, nenoras bendrauti su mokytojais ir motyvacijos mokytis trūkumas paskatino Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklą dalyvauti projekte „Kūrybinės partnerystės“. Pasitelkta kūrybinė veikla turėjo tapti postūmiu, padėsiančiu įveikti bendravimo barjerus ir rasti motyvaciją mokytis.
Ilgos diskusijos su moksleiviais metu kūrybos agentas Simas sumaniai suformulavo filmo tematiką, paklausdamas mokinių, kas juos labiausiai erzina lietuvių kalbos mokymo programoje. Mokiniai tarsi susitarę paskelbė, jog jiems labiausiai nepatinka Kristijonas Donelaitis. Tad kilo idėja parodyti, kad šio rašytojo garsiausias kūrinys „Metai“ gali būti ne tik įdomus šiuolaikiniam skaitytojui, bet ir tinkamas filmo scenarijui.
Projekto veikla
Prisijungęs kuriantis praktikas kino režisierius Maratas Sargsyanas papasakojo, kad norint sukurti gerą filmą būtina susipažinti su literatūros kūriniu, pagal kurį bus rašomas scenarijus. Tai mokinius įkvėpė skaityti K. Donelaitį. O kad skaitymas nepabostų, projekto dalyviai lankėsi Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Ten išsamiau susipažino su istoriniu laikotarpiu, pamatė aplinką, kurioje gyveno ir kūrė K. Donelaitis.
Užbaigus kantrybės ir laiko reikalaujančius literatūros skaitymus, pirmosiomis gegužės dienomis prasidėjo visų mokinių itin lauktas 6 dienų filmo kūrimo maratonas. Su kuriančiu praktiku režisieriumi Maratu Sargsyanu nuspręsta, kad bus kuriami keturi trumpametražiai filmai. 25 vienuoliktokai apsigyveno mokyklos bendrabutyje įkurtoje stovykloje ir paniro į kūrybinį bei komandinį darbą. Kūrybinės stovyklos metu jaunieji filmų kūrėjai mokėsi kurti filmo siužetą, kuris atitiktų kompozicijos reikalavimus, aprašyti epizodus, piešti kadruotes, kurti dekoracijas, kostiumus.
Viso kūrybinio proceso metu moksleiviai taip pat turėjo mokytis būti kartu – prisitaikyti, išgirsti kitą, garsiai išsakyti savo mintis, sugyventi su kolegomis. Projekto komandai tai pasirodė nelengva užduotis, kadangi visi net 6 dienas kartu buvo ištisas 24 valandas per parą. Tačiau konfliktų pavyko išvengti, noriai bendradarbiaudami visi mokiniai kartu mokėsi kino meno, diskutavo įvairiais klausimais, žaidė kūrybinius žaidimus, žiūrėjo kino filmus, gamino maistą ir vakarojo. Nors projekto dalyviai prisipažino, jog visa tai daryti ir patirti nebuvo lengva, bet gauta nauja ir neįkainojama tiek kūrybinė, tiek ir asmeninė patirtis buvo verta pastangų. Jaunuoliai išties džiaugėsi savo pasiekimais.
Kūrybinio proceso metu iškristalizuoti 4 trumpametražių (8–14 minučių trukmės) filmų – „Iš po debesų“, „Lemtingas sapnas“, „Nepradiek“, „Sapnų gaudyklė“ – scenarijai. Taip K. Donelaičio kūrybos ištraukos buvo pritaikytos lengvai suprantamam šiuolaikiniam siužetui, sukurti įdomūs ir jaunimui aktualūs filmų scenarijai.
Projekto idėją palaikė visa mokyklos bendruomenė: mokinių filmuose nusifilmavo 6 mokytojai, mokyklos santechnikas, mokytojai su mokiniais kartu kūrė ir gamino dekoracijas, mokinių tėvai ir giminaičiai suteikė galimybę kai kurias filmų scenas filmuoti jų namuose, sodybose, pasirūpino transportu, mokyklos administracija – maitinimu.
Stovyklos metu mokiniai ne tik rimtai dirbo kurdami filmus, bet ir pramogavo – stovyklautojai susikūrė savų ritualų, dažnai susijusių su K. Donelaičio „Metais“: rytinės saulės pasveikinimas („Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą...“), mankšta, pasisveikinimas apglėbiant kito dešinį petį. Šie ritualai kūrė glaudesnius projekto dalyvių ryšius, brandino bendrus prisiminimus.
Mokiniai džiaugėsi, kad šioje stovykloje apsilankydavo ir jų mokytojai. Jie kartu žaidė žaidimus, vakarojo, žiūrėjo filmus, bendravo. Mokinio ir mokytojo bendradarbiavimas tik palengvina mokymosi procesą, padeda įveikti bendravimo problemas, o daryti tai neformalioje aplinkoje yra malonu. Tos šešios stovyklavimo dienos paliko neišdildomų įspūdžių visiems projekto dalyviams ir suteikė daug ryžto keisti požiūrį į pamokas bei tarpusavio bendravimą.
Be filmo kūrimo darbų, visą gegužės mėnesį mokiniai naujų ir neįprastų įspūdžių patyrė ir mokykliniame gyvenime. Pavyzdžiui, vieną dieną buvo organizuoti mokytojų mainai: lietuvių kalbos mokytoja mokė matematikos, o matematikos mokytoja – lietuvių kalbos, informatikos mokytoja – anglų kalbos, siuvimo technologijos mokytoja – etikos ir t. t. Mokiniai džiaugėsi šiuo eksperimentu, jiems buvo įdomu ir netikėta pamatyti mokytojus, atliekančius skirtingus vaidmenis, stebėti, kaip mokytojai mokosi, o pastarieji prisipažino, kad tai buvo puiki, nauja forma išreikšta bendradarbiavimo patirtis, paskatinusi geriau suprasti kolegas.
Projekto poveikis
Mokiniai įgijo ne tik filmų kūrimo ir montavimo patirties, bet ir išmoko atskirti gerą kiną nuo prasto. Pagaliau beveik visi projekto dalyviai perskaitė K. Donelaičio „Metus“ arba kūrinio fragmentus. Kuruojančios mokytojos atlikti tyrimai prieš ir po projekto parodė, kad mokiniai tapo labiau pasitikintys, drąsesni, atviresni, pakito jų mokymosi motyvacija, pagerėjo pažymiai, lyderystės, viešojo kalbėjimo įgūdžiai.
Mokytojai įgijo įkvepiančios kūrybiško mokymo patirties, susipažino su neformaliaisiais mokymo metodais, galimybėmis juos integruoti į bendrojo ugdymo procesą. Vykdytas projektas pastūmėjo gerų pokyčių link – visi projekto dalyviai, tiek mokiniai, tiek mokytojai, pradėjo ne tik daugiau, bet ir laisviau bendrauti.
Kuruojanti mokytoja Violeta Povilionienė:
„Mokykloje vykdant projektą atsirado filmų kultūra. Įvairių filmų arba jų fragmentų peržiūros sėkmingai integruojamos tiek į mokomąjį procesą, tiek į neformaliąją veiklą. Mokiniai patys kuria asmeninės patirties mokomuosius filmus. Pakito ir mokytojų suvokiamo kūrybiškumo samprata, kuri anksčiau buvo siejama tik su menais. Dabar mokytojai dažniau ir drąsiau eksperimentuoja pamokose, tapo labiau pasitikintys“.
