Kas yra „Kūrybinės partnerystės“?
Programa „Kūrybinės partnerystės“ sukuria sąlygas bendradarbiauti mokykloms ir kūrybinio sektoriaus profesionalams. Šio bendradarbiavimo tikslas – ieškoti būdų, kaip atskleisti mokinių kūrybingumą bendrojo ugdymo procese, kaip mokinius įkvėpti ir padėti jiems mokytis.„Kūrybinių partnerysčių“ programą Lietuvoje pirmą kartą nacionaliniu mastu įgyvendina Ugdymo plėtotės centras (projektas „Kūrybingumo plėtra Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pritaikant ir įdiegiant kūrybinių partnerysčių modelį“).„Kūrybinių partnerysčių“ programa Lietuvoje vystoma sėkmingos to paties pavadinimo programos, išplėtotos Jungtinėje Karalystėje, pagrindu. Jungtinėje Karalystėje šioje programoje dalyvavo daugiau nei 1 milijonas moksleivių bei daugiau nei 4000 mokyklų. „Kūrybinėms partnerystėms“ suteiktas 2011 metų Pasaulio švietimo inovacijų susitikimo (angl. World Innovation Summit for Education) apdovanojimas už reikšmingo poveikio švietimo inovacijos praktiką.Programoje dalyvaujantys kūrėjai atlieka du skirtingus vienas kitą papildančius vaidmenis: kūrybos agentų ir kuriančių praktikų.Kūrybos agentai, kurie yra specialiai parengti įvairių sričių profesionalai, padeda mokykloms įvardyti ir spręsti bendrojo ugdymo problemas bei klausimus, bendradarbiauja su mokyklomis vykdant kūrybiško mokymo(si)projektus bei tarpininkauja tarp mokyklos ir kuriančių praktikų.Kuriantys praktikai – tai kūrybinio sektoriaus (architektūros, dizaino, kino ir videomeno, literatūros, leidybos, mokslo, vaizduojamojo meno, taikomojo meno, muzikos, programinės įrangos ir IT, media paslaugų, scenos menų ir kt.) atstovai, užsiimantys kūrybine veikla. Kūrybos agentams drauge su mokyklos bendruomene identifikavus ugdymo problemas ir poreikius, reikiamos srities kuriantys praktikai bus pakviesti į mokyklą kelis mėnesius dirbti drauge su mokiniais ir įgyvendinti į pokyčius vedantį kūrybiško mokymo(si) projektą.
„Kūrybinių partnerysčių“ projektas įgyvendinamas nuo 2011 m. liepos iki 2014 m. spalio.
„Kūrybinių partnerysčių“ programa yra skirta visoms Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloms.
„Kūrybinių partnerysčių“ programa yra skirta 1–12 klasių mokiniams iki 18 m., besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programą.
2011–2014 metais Ugdymo plėtotės centro vykdomame projekte dalyvaus apie 100 mokyklų, iš viso bus įgyvendinta daugiau nei 200 unikalių kūrybiško mokymo(si) projektų. Numatoma, kad kūrybiško mokymo(si) projektuose dalyvaus apie 4000 mokinių.
2011–2012 m. m. „Tyrinėjančių mokyklų“ programoje jau dalyvauja 43 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos.
„Kūrybinių partnerysčių“ programoje išskiriamos dvi programos – „Tyrinėjančių mokyklų“ programa ir „Pokyčių mokyklų“ programa.
„Tyrinėjančios mokyklos“ įgyvendina nedidelės apimties kūrybiško mokymo(si) projektus, kuriais siekiama pokyčių vienoje mokyklos klasėje ar mokyklos numatytoje tikslinėje moksleivių grupėje.
„Pokyčių mokyklomis“ bus kviečiamos tapti mokyklos, sėkmingai įgyvendinusios „Tyrinėjančių mokyklų“ programą ir pasiryžusios siekti esminių pokyčių, rengiant visą mokyklos bendruomenę įtraukiančius projektus.
• Kelti klausimus: programa skatina mesti ir priimti iššūkius bei eksperimentuoti ieškant netikėtų sprendimų.
• Ieškoti sąsajų: programa skatina bendradarbiavimą bei partnerysčių tinklų kūrimą.
• Įsivaizduoti: programa remiasi požiūriu, kad individo vaizduotės vystymas yra viena iš žmogaus teisių.
• Apmąstyti: programoje skiriamas didelis dėmesys mokymosi proceso tęstinumui, kad kūrybinės patirtys atneštų pokyčius su išliekančiu, tvariu poveikiu.
Projektas „Kūrybingumo plėtra Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pritaikant ir įdiegiant kūrybinių partnerysčių modelį“ yra finansuojama Europos socialinio fondo bei LR Švietimo ir mokslo ministerijos.
Projektą „Kūrybingumo plėtra Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pritaikant ir įdiegiant kūrybinių partnerysčių modelį“ įgyvendina Ugdymo plėtotės centras, bendradarbiaudamas su Jungtinės Karalystės organizacija „Kūrybiškumas, Kultūra ir Švietimas“ (angl. Creativity, Culture and Education (CCE)).
Regioniniai partneriai yra atsakingi už informacijos sklaidą regionuose bei padeda „Kūrybinių partnerysčių“ projekto komandai užtikrinti, kad įgyvendinamos projekto veiklos atitiktų Lietuvos regionų poreikius. 9 regioniniai partneriai yra:
„Kūrybinių partnerysčių“ projekto lėšomis dengiamos kūrybos agentų ir kuriančių praktikų darbo mokykloje bei kūrybiško mokymosi projektams reikalingų priemonių išlaidos. Taip pat mokamas nedidelis atlygis programoje dalyvaujančios mokyklos paskirtam kuruojančiam mokytojui.
„Kūrybinių partnerysčių“ programoje dalyvaujančios mokyklos tiesioginio finansavimo negauna.
„Tyrinėjančių mokyklų“ programa trunka apytiksliai vienerius mokslo metus, per kuriuos įgyvendinamas kūrybiško mokymo(si) projektas. Kūrybiško mokymosi projektas apima mokyklos projekto planavimą, kuriame dalyvauja kūrybos agentas, projekto įgyvendinimą mokykloje bendradarbiaujant su kuriančiu praktiku bei mokyklos projekto refleksiją.
Kiekviena į „Tyrinėjančių mokyklų“ programą atrinkta mokykla paskiria kuruojantį mokytoją, kurio vaidmuo yra vystyti kūrybiško mokymo(si) bendruomenę mokykloje ir užtikrinti, kad mokyklos kūrybiško mokymo(si) projektas būtų susijęs su mokyklos tobulinimo strategija. Kuruojantis mokytojas kartu su kūrybos agentu yra atsakingas už mokyklos kūrybiško mokymosi projekto planavimą, įgyvendinimą bei refleksiją.
Mokykla kuruojančiu mokytoju paskiria „Kūrybinių partnerysčių“ programoje dalyvauti motyvuotą dalyko mokytoją (pedagogą). Kuruojančiu mokytoju gali būti ir mokyklos administracijos atstovas, kuris taip pat yra ir dalyko mokytojas. Kuris mokytojas taps kuruojančiu mokytoju, nuspręs pati į „Kūrybinių partnerysčių“ programą patekusi mokykla.
Mokykloje gali būti paskirtas bei atlyginimą gauna tik vienas kūrybiško mokymo(si) projektą kuruojantis mokytojas, tačiau „Kūrybinių partnerysčių“ programa labai skatina į mokyklos kūrybiško mokymosi projektą įsitraukti ne tik kuruojantį mokytoją, bet ir daugiau mokytojų.
„Kūrybinių partnerysčių“ programoje daug dėmesio yra skiriama mokytojų bei kitų dalyvaujančių partnerių (kūrybos agentų ir kuriančių praktikų) kvalifikacijos kėlimui. Svarbiausia mokymosi galimybė, kurią suteikia „Kūrybinės partnerystės“, yra pats projekto vykdymo procesas mokykloje.
„Tyrinėjančių mokyklų“ programoje dalyvaujantiems mokytojams bus organizuojami dveji konsultacijoms, refleksijai ir dalijimuisi gerąja patirtimi skirti seminarai. Mokymai vyks programos regioninių partnerių organizacijose. Dalyvaujantiems mokytojams „Tyrinėjančių mokyklų“ programos pabaigoje bus išduodami pažymėjimai, patvirtinantys dalyvavimą „Kūrybinių partnerysčių“ programoje.
Tai kūrybinio sektoriaus atstovai, specialiai paruošti atlikti tarpininkų tarp mokyklos ir kūrybinio sektoriaus vaidmenį. Kūrybos agentai veikia kaip kritiški mokyklos draugai ir kūrybiško mokymo(si) procesų skatintojai.
Kūrybos agentas, pasitelkdamas savo profesinius įgūdžius ir kūrybinio sektoriaus išmanymą, padeda mokyklai įsivardyti savo poreikius kūrybiško mokymosi srityje, išvystyti ir įgyvendinti kūrybiško mokymo(si) projektą, analizuoti ir įvertinti patirto proceso rezultatus. Kūrybos agentas ir kuruojantis mokytojas užtikrina, kad būtų sudarytos organizacinės sąlygos numatytų veiklų įgyvendinimui ir kad būtų pasiekti numatyti projekto uždaviniai. Kad įgyvendintų savo užduotis, kūrybos agentas nuolat konsultuojamas „Kūrybinių partnerysčių“ modelio ekspertų ir palaiko nuolatinį ryšį su „Kūrybinių partnerysčių“ projekto komanda.
Kuriantys praktikai – tai kūrybinio sektoriaus, t.y. amatų, architektūros, dizaino, kino ir videomeno, literatūros, leidybos, mokslo, vaizduojamojo meno, taikomojo meno, muzikos, programinės įrangos ir IKT, media paslaugų, scenos menų ir kt. atstovai, užsiimantys kūrybine veikla.
Kūrybos agentams drauge su mokyklos bendruomene suformulavus mokyklos tyrinėjimo sritį, reikiamos srities kuriantys praktikai bus pakviesti į mokyklą kelis mėnesius dirbti drauge su mokiniais ir įgyvendinti kūrybiško mokymo(si) projektą.
„Kūrybinių partnerysčių“ projekto lėšomis „Tyrinėjančių mokyklų“ programoje dalyvaujančioms mokykloms finansuojama apie 112 val. kuriančio praktiko darbo mokykloje kartu su mokyklos kūrybiško mokymosi projektui reikalingomis priemonėmis. Šių darbo valandų skaičius yra apytikslis bei priklauso nuo konkrečiai suplanuotų individualių kūrybiško mokymo(si) projektų.
Priklausomai nuo mokyklos kūrybiško mokymo(si) projekto, mokyklos projekto veikloje gali dalyvauti vienas arba daugiau kuriančių praktikų.
Kūrybos agentus bei kuriančius praktikus atrenka „Kūrybinių partnerysčių“ projekto komanda pagal išsamius bei griežtus kriterijus, kuriais tikrinama kandidatųmotyvacija, pasirengimas darbui su mokyklomis bei specialių įgūdžių turėjimas.
Kūrybos agentai bei kuriantys praktikai darbui su mokyklomis parengiami specialiuose įvadiniuose mokymuose.
„Kūrybinių partnerysčių“ programoje daug dėmesio yra skiriama kruopščiam mokyklos kūrybiško mokymo(si) projekto planavimui bei įvertinimui (refleksijai). Planavimo ir įvertinimo procesas mokykloje vyksta bendradarbiaujant kūrybos agentui, mokytojams, mokiniams ir kitiems mokyklos bendruomenės nariams (pvz., tėvams) bei kuriančiam praktikui. Šis planavimas bei įvertinimas atsispindės planavimo formoje bei projekto ataskaitoje, kurias mokyklos privalės teikti tvirtinti „Kūrybinių partnerysčių“ projekto komandai.
Už planavimo formos ir projekto ataskaitos pateikimą „Kūrybinių partnerysčių“ projekto komandai atsakingas kūrybos agentas, tačiau pildant planavimo formą bei projekto ataskaitą turi būti įsitraukę visi „Kūrybinių partnerysčių“ programoje dalyvaujantys mokyklos bendruomenės nariai.
Kadangi mokykloms tiesioginis finansavimas nėra skiriamas, mokyklos neturi pateikti finansinių projekto ataskaitų.
„Tyrinėjančių mokyklų“ programoje dėmesys paprastai sutelkiamas į ugdymo sritį, susijusią su, pavyzdžiui, viena klase ar tiksline moksleivių grupe (10–30 asm.).
Mažai tikėtina, kad bus jaučiamas teigiamas poveikis, jei mokyklos kūrybiško mokymo(si) projektu bus užsibrėžta pasiekti per daug, įtraukiant per daug dalyvių. Svarbu, kad dalyvaujantieji turėtų tiesioginį ir nuolatinį ryšį su kuriančiais praktikais. Taip turėtų būti siekiama užtikrinti, kad tarp mokinių, mokytojų ir kuriančių praktikų būtų vystoma partnerystė, kad šis procesas būtų naudingas visoms pusėms, kartu besimokančioms ir išbandančioms naujus dalykus.
Nors „Tyrinėjančios mokyklos“ kūrybiško mokymo(si) projekte aktyviai dalyvauja viena klasė ar tikslinė grupė, „Kūrybinių partnerysčių” programa skatina, kad su mokyklos kūrybiško mokymo(si) projektu būtų supažindinta platesnė mokyklos bendruomenė (kitų klasių moksleiviai, mokytojai, tėvai ir t.t.).
„Tyrinėjančia mokykla“ galima tapti dalyvaujant atrankoje. Atrankoje gali dalyvauti visos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos.
Artimiausia atranka į „Tyrinėjančių mokyklų“ programą bus paskelbta „Kūrybinių partnerysčių“ tinklapyje www.kurybinespartnerystes.lt2012 m. balandžio 2 d.
Norinčios dalyvauti atrankoje mokyklos turės pildyti ir „Kūrybinių partnerysčių“ projekto komandai pateikti mokyklos paraišką, kurioje mokykla nurodys pradinę tyrinėjimo sritį. Pageidautina, kad pildant paraišką, į pasirinktos tyrinėjimo srities formulavimą būtų įsitraukę ne tik mokytojai, bet ir mokyklos administracijos atstovai bei patys mokiniai, kuriems bus skirtas mokyklos kūrybiško mokymosi projektas. Skatinama, kad į paraiškos pildymą būtų įsitraukę ir kiti mokyklos bendruomenės nariai, pvz., tėvai.
Jei mokykla bus atrinkta dalyvauti „Tyrinėjančių mokyklų“ programoje, mokyklos pasirinkta tyrinėjimo sritis dar kartą bus aptarta jau dalyvaujant kūrybos agentui. Po diskusijų su kūrybos agentu, mokyklos tyrinėjimo sritis gali pasikeisti – paraiškoje nurodoma tik pradinė mokyklos situacija bei poreikiai.
Planuojama, kad į 2012–2013 „Tyrinėjančių mokyklų“ programą atrinktose mokyklose kūrybiško mokymo(si) projektai prasidės 2012 m. rudenį.
2011–2012 m. „Tyrinėjančių mokyklų“ programoje jau dalyvauja 43 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos.
Pagal Jungtinėje Karalystėje atliktą OFSTED (2006)* tyrimą „Kūrybinės partnerystės: iniciatyva ir poveikis“, buvo pateiktos šios išvados apie programos poveikį mokykloms:
Šių metų pavasarį Britų Tarybos iniciatyva, bendradarbiaujant Ugdymo plėtotės centrui ir LR Švietimo ir mokslo ministerijai, vienuolikoje Lietuvos mokyklų vyko bandomasis projektas KLIK (kūrybiškumas, lyderystė, įkvėpimas ir kultūra), kuris parodė didžiulį Lietuvos mokyklų susidomėjimą kūrybingumo ugdymu (atrankoje dalyvavo daugiau nei pusšimtis mokyklų).
Projekto metu moksleiviai kūrė savo pirmuosius animacinius filmus, jaukinosi mokyklos aplinką grafičių piešiniais, rengė netradicinių sporto šakų žaidynes, tyrinėjo miestelio parko vystymo galimybes bei kūrė svajonių parko vizijas ir netgi rengėsi kelionei laiku.
Programa „Kūrybinės partnerystės“ tęsia projekto KLIK pradėtas veiklas, nacionaliniu mastu išsamiai įgyvendindama gerąja Jungtinės Karalystės patirtimi pagrįstą ir tarptautinio pripažinimo sulaukusį modelį.
Kaip kūrybiškais metodais ugdyti antrų –trečių klasių mokinių teksto suvokimo gebėjimus?
Situacija: Mokiniai, miesto mokyklose patyrę fizinį ir psichologinį smurtą, atvyko mokytis į mokyklą dėl saugesnės aplinkos. Didelėse klasėse jie tapdavo „nepastebimi“, o nedidelėje mokykloje jų įpročiu tapo sėdėjimas koridoriuje pamokų metu. Mokykla pasiryžusi perkelti pamokas į netradicines erdves, pvz. koridorių, ir tokiu būdu sudominti nemotyvuotus mokinius.
* Tyrinėjimo sričių pavyzdžiai pateikiami iš 2011–2012 m. „Tyrinėjančių mokyklų“ programoje dalyvaujančių mokyklų tyrinėjimo sričių
Susipažinti su Vaizdo medžiaga, esanti Videotekoje, yra nuolat papildoma ir atnaujinama.
Čia galite pažiūrėti filmuotą medžiagą apie Jungtinėje Karalystėje vykusios „Creative Partnerships“ programos metu įgyvendintą kūrybiško mokymosi projektą menų koledžo matematikos pamokose:
Diskusijų su mokytojais informacinių seminarų 9 Lietuvos miestuose* metu buvo išskirtos šios svarbiausios kūrybiško mokymo(si) ypatybės:
Kūrybiškas mokymas(is)
* „Kūrybinių partnerysčių” informaciniai seminarai mokytojams vyko 2011 spalio 21 – lapkričio 4 d. Kėdainiuose, Marijampolėje, Kelmėje, Utenoje, Kaune, Vilniuje, Pakruojyje, Klaipėdoje ir Lazdijuose.
Diskusijų su mokytojais informacinių seminarų 9 Lietuvos miestuose* metu buvo išskirtos šios svarbiausios mokytojo ypatybės, skatinant kūrybišką mokymą(si):
* „Kūrybinių partnerysčių” informacinių seminarai mokytojams vyko 2011 spalio 21 – lapkričio 4 d. Kėdainiuose, Marijampolėje, Kelmėje, Utenoje, Kaune, Vilniuje, Pakruojyje, Klaipėdoje ir Lazdijuose.
Mokyklos kūrybiško mokymo(si) projektas gali būti susijęs su vieno bendrojo ugdymo dalyko mokymu arba gali būti derinamos ir kelios disciplinos, pavyzdžiui, jungiamas literatūros bei istorijos mokymas pritaikant kūrybiško mokymo(si) metodus, fizikos ir biologijos ir pan.
Įmanoma sieti ir iš pirmo žvilgsnio nelabai susijusias disciplinas, kaip matematikos ir muzikos mokymas, jei tai atitinka mokyklos pasirinktą tyrinėjimo sritį. Tai tik keli galimi pavyzdžiai – mokyklų kūrybiško mokymosi projektų įvairovė neribota bei priklauso tik nuo pačios mokyklos identifikuojamų poreikių, nuo to, kokią tikslinę grupę bei kokią tyrinėjimo sritį mokykla pasirinks.
Mokyklos kūrybiško mokymo(si) projektas taip pat gali siekti tyrinėti bei spręsti mokinių elgesio problemas.
„Kūrybinių partnerysčių” programa skatina, kad projekto veiklos vyktų mokykloje pamokų metu ir būtų susietos su bendrojo ugdymo planais. Tuo siekiama, kad „Tyrinėjančių mokyklų“programa skatintų ugdymo planavimo ir įgyvendinimo naujoves ir nebūtų vertinama kaip papildoma veikla šalia pagrindinių bendrojo ugdymo uždavinių.
Mokyklos, atrinktos dalyvauti „Tyrinėjančių mokyklų“programoje, vystys bei įgyvendins nedidelės apimties kūrybiško mokymo(si) projektus, kurie bus rengiami su viena klase ar tiksline moksleivių grupe (10–30 moksleivių). Nuo to, kokią tyrinėjimo sritį mokykla pasirinks, priklausys, ar kūrybiško mokymo(si) projektas vyks pamokų metu ar tarp/po pamokų.
Mokyklos kūrybiško mokymo(si)projekto veiklos turėtų būti suderintos su bendrojo ugdymo planais, tad mokyklos kūrybiško mokymo(si)projektas turėtų būti suvokiamas ir organizuojamas kaip bendrojo ugdymo dalis, o ne kaip papildoma, popamokinė veikla. Dalyvaudami mokyklos kūrybiško mokymosi projekte mokiniai pamokų nepraleidžia, o tęsia mokymąsi, tačiau pasitelkdami kitus – kūrybiško mokymosi – metodus.
Pavyzdžiui, jei mokykla pasirenka tyrinėjimo sritį, susijusią su kūrybiško mokymosi taikymu biologijos pamokų metu penktokams, tokiu atveju kūrybiško mokymosi projektas veikiausiai vyks pamokų metu – būtent biologijos pamokų metu. Jei mokykla nuspręs pasirinkti tyrinėjimo sritį, susijusią su, pavyzdžiui, moksleivių elgesiu per pertraukas, tokia kūrybiško mokymo(si) projekto veikla galės vykti ir ne pamokų metu.
„Kūrybinių partnerysčių” programa skatina mokyklas integruoti kūrybiško mokymo(si) praktiką į mokyklos kasdienybę, kūrybiško mokymosi projektu papildant įprastas mokyklos praktikas naujais, mokyklos poreikius atitinkančiais kūrybiško mokymo(si) metodais.
Ne, kūrybos agento ir kuriančio praktiko darbo valandų skaičius nėra tiesiogiai susijęs su veiklos, kurioje tiesiogiai dalyvaus mokiniai, trukme.
Kūrybos agentų bei kuriančių praktikų darbo valandos (80 val. bei 112 val.) apima ne tik pačios projekto veiklos vykdymo laiką mokykloje, bet ir jo planavimą bei vertinimą. Tai reiškia, kad šios kūrybos agento bei kuriančio praktiko darbo valandos tiesiogiai nenurodo į moksleivius įtraukiančios veiklos trukmę.
„Kūrybinių partnerysčių“ programoje didelis dėmesys yra skiriamas būtent mokyklų kūrybiško mokymo(si) projektų paruošimui, kuris vyks kūrybinių agentų, kuriančių praktikų, kuruojančių mokytojų bei moksleivių susitikimų metu. Suplanuoti kūrybiško mokymo(si) projekto renginiai, įtraukiantys moksleivius, gali trukti mėnesį, du, kelias savaites, ar vos kelias dienas per mėnesį – tai priklausys nuo to, kokį kūrybiško mokymo(si) projektą pati mokykla, bendradarbiaudama su kūrybos agentu, suplanuos.
Pirmaisiais „Kūrybinių partnerysčių“ programos įgyvendinimo metais (2011–2012 m.) buvo atrinktos 43 mokyklos, kurios bus pakviestos tapti „Tyrinėjančiomis mokyklomis“. Antrais ir trečiais projekto metais bus kviečiamos prisijungti naujos mokyklos, o jau dalyvavusios mokyklos galės svarstyti galimybes toliau vystyti kūrybiško mokymosi projektus.
„Pokyčių mokyklomis“ bus kviečiamos tapti mokyklos, sėkmingai įgyvendinusios „Tyrinėjančių mokyklų“ programą ir pasiryžusios siekti esminių pokyčių, rengiant visą mokyklos bendruomenę įtraukiančius projektus.
Partnerystės ypatingos tuo, kad pakvies mokytojus ir kūrėjus prisiimti vaidmenis, kurie skiriasi nuo jų įprastinių profesinių praktikų, todėl atrinkti kūrybos agentai ir mokyklų atstovai dalyvaus parengiamuosiuose susitikimuose, bus nuolat konsultuojami ir kviečiami analizuoti patirtį susitikimuose. Mokytojams bus suteikta galimybė vykti į stažuotes į Europos šalis, kuriose įgyvendinamos į kūrybingumo ugdymą, mokyklų ir kultūros organizacijų, kūrėjų partnerystę, kūrybišką mokymą(si) orientuotos programos.
Projekto metu bus atliekami metodikos poveikio mokyklos bendruomenei tyrimai, bus parengta išsami metodinė medžiaga, suteikianti reikiamų žinių plėtoti kūrybines partnerystes ir kūrybišką mokymą(si).
Lietuvos mokyklose pritaikyta ir išbandyta „Kūrybinių partnerysčių“ programa, išplatinta metodinė medžiaga, mokymuose parengti specialistai, užmegzti ilgalaikiai ryšiai, padidėjęs supratimas apie kūrybingumo ugdymo reikšmę sudarys sąlygas kūrybiško mokymo(si) metodus taikyti mokyklose ir po projekto bei paversti kūrybišką mokymąsi nuolatine mokyklų praktika.
