Kristina Jakubauskaitė-Veršelienė
Gyvenimas būtų be galo nuobodus, jei kurti būtų įmanoma tik menininkui. Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad nėra srities, kurioje neįmanoma būti kūrybiškam. Tačiau būti kūrybiškam irgi reikia išmokti.
Vienas didžiausių kūrybos priešų – visokių rūšių baimė. Pritariu vieno autoriaus nuomonei, kad lengviausia baimę įveikti – tai imtis ją tyrinėti, nugalėti ją savo smalsumu. Sužadinti smalsumą – tai prikelti kūrybines pajėgas, kurios skatina peržengti ribas, anksčiau laikytas neįmanomomis.
Mane smalsumas atvedė tyrinėti gyvenimo scenoje dėsnių (turiu galvoje teatrą), taip pat parūpo kaip surengti tokį renginį, po kurio žmonės dar ilgai nenorėtų skirstytis, viriau sriubas, gal tiksliau – troškinius, televizijos virtuvėje. Su ne mažesniu įkarščiu aiškinausi, kaip sukurti įtaigiausią reklamą.
Dabar man smalsu, ką netikėtai įdomaus ir reikšmingo galime sukurti drauge. Tikiu, kad chemija gali dainuoti, informatika – tapyti, o matematika – rašyti poeziją. Tikiu, kad mokymasis gali būti įkvepiantis, uždegantis ilgam naujiems atradimams mokinius, mokytojus. Ir mane.
