Jonas Danielevičius

Fotografija – mano gyvenimo būdas. Ji, kaip meno šaka, turi ir savo techninę pusę. Aišku, visų pirma, naudinga būtų naudoti fotografiją fizikos, chemijos ar matematikos pamokose, priderinant ir meninius fotografijos aspektus. Tačiau ji gali buti panaudojama ir bendram zmogaus, kaip asmenybes formavimuisi bei augimui.

Esu metai kaip grįžęs iš ekonominės emigracijos. Gyvenau ir dirbau JAV New Jersey valstijoje 8 metus. Visa laisvalaikį leidau Niujorke. Mokiausi Niujorko fotografijos institute. Emigracijos pamokos praturtino mano gyvenimą įvairiomis patirtimis. Susipažinau su visokiais žmonėmis – verslininkais, pardavėjais, gatvės muzikantais, narkomanais. Jie tapo mano gatvės fotografijos pagrindiniais veikėjais, fiksuojant didmiesčio gatvės gyvenimą. Niekur taip neatsiskleidžia gyvenimo įvairovė, kaip Niujorke. Atlanto pakrantė taip pat buvo viena iš mėgstamų vietų fotografavimui. 

Grįžau Lietuvon turėdamas aiškų tikslą – būti fotografu ir iš to gyventi. Tiesiog nutariau hobį padaryti savo verslu. Tai pavyko – po pusės metų aktyvios rinkodaros fotografija ėmė nešti realias pajamas.

Taigi, manau, kad esu pasaulio pamatęs ir išvaikščiojęs fotografas, kuriantis savo pasaulėžiūrą, gerai išmanantis fotografijos techninius aspektus. Buvau ir širdyje tebesu tikrasis hipis, autostopu bei prekiniais traukiniais išvažinėjęs didelę Sovietų Sąjungos dalį. Esu tikras, kad vaikams turiu ką papasakoti.