|
Dar besimokydama mokykloje, o vėliau augindama savo vaikus, vis pasvajodavau apie kitokią mokyklą – tokią, kurioje būtų mokoma kitaip, kūrybingiau, turint kitokį mokytojo ir mokinio kaip dviejų lygiaverčių asmenybių santykį. Deja, laikas bėga, o tradicinėse mokyklose mažai kas pakito, tad nieko keisto, jog sužinojusi apie „Kūrybinių partnerysčių“ programą, aš labai apsidžiaugiau. Mano patirtis humanitarinių mokslų srityje gana įvairi. Teko dalyvauti įvairiuose Lietuvos ir tarptautiniuose kultūros projektuose kaip projektų vadovei ir dalyvei. Esu filologė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė. Daug metų dirbau radijuje laidų vedėja ir redaktore, diktore. Verčiau knygas, pjeses, filmus. Dėsčiau lietuvių kalbą užsieniečiams, įskaitant anglus, rusus, švedus, japonus. Gal dėl to susidomėjau japonų kultūra, ypač ikebanos menu. 2010 m. sumaniau projektą „Iliustruotos patarlės“. Jame pakviečiau dalyvauti trijų Vilniaus mokyklų moksleivius: iš M. K. Čiurlionio menų mokyklos, „Vyturio“ pradinės bei Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos. Tais pačiais metais leidykloje „Kronta“ išleidau iliustruotą patarlių ir priežodžių knygą „Iš patarlių aruodo“. Dirbdama „Kūrybinių partnerysčių“ programoje siekčiau prisidėti prie moksleivių kūrybiškumo skatinimo, jų kaip asmenybių atskleidimo, pasitikėjimo savimi ugdymo ir socialinių įgūdžių vystymo. Neabejoju, kad mokymosi procesas gali būti įkvepiantis tiek mokiniams, tiek mokytojams. Dalyvaudama šiame projekte pati įgaučiau be galo daug vertingų žinių. |
