| Mokykla: | Mastaičių pagrindinės mokyklos projektas „Meilė tarp šūvių“ |
| Mokykla: | Sėkmės trikampis Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje |
Visada keblu kalbėti apie save, tačiau ėmus krapštytis savo viduje, pačiai atsiveria nematyti „medžioklės plotai“ – ar gali būti, kad tai aš?
Ar gali būti, kad aš buvau rimta mergiotė mokykloje, moksliukė, nuolat užsiėmusi, vis kažką rezganti, kurianti, piešianti, rašanti? Žinoma, taip.
Ar gali būti, kad staiga po to tapau ekstravertišku scenos ir TV žmogumi, dovanojanti publikai gerą nuotaiką ir dainas, matoma bei naršoma viešai, įkvėpimas paaugliams ir keistenybė suaugusiems? Matyt, taip.
Ar gali būti, kad buvau nepavyzdinga studentė, bet universitete manęs visur buvo pilna, ir tas laikas tapo tobuliausia įžanga mano didžiausių gyvenimo ambicijų ir gražiausių draugysčių dienoraštyje? O... taip.
Ar gali būti, kad panirusi į žiniasklaidą ir reklamą, sėmiau naujus įgūdžius, žinias saujomis, mokiausi to „kaip viskas yra iš tikrųjų“, stebėjausi pasauliu, kūriau, dariau ir laksčiau, dirbau iki išnaktų ir džiaugiaus atliktais projektais – o, galiu ir taip! Buvo, buvo…
Ar gali būti, kad vieną dieną tapusi mama, supratau, kad nieko iki tol nesupratau, kad gali būti ir VISIŠKAI kitaip, kad laimė iš tiesų yra labai paprasta ir visi džiaugsmai gali būti labai paprasti, o didžiausia dovana – tai sugebėjimas KURTI, sugebėjimas būti kūrybiškam visose gyvenimo situacijose. Iš tiesų, laimei, taip YRA, ir kiekvienas, turintis sugebėjimą pažvelgti kitu kampu, rasti originalų sprendimą, privalėtų savo matymu pasidalinti su kitais, įžiebti jiems kibirkštėlę šviesos.
