Jau 30 metų esu lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja… ir vis dar džiaugiuosi tuo. Džiaugiuosi kasdien galėdama mokyti ir mokytis. Mokytis iš gyvenimo, iš knygų, iš kolegų, iš mokinių. Dirbti su jaunais, dar labai mažai gyvenimo patirties turinčiais žmonėmis reikia nuoširdžiai, atsakingai ir kūrybiškai. Kūrybiškumas, vienas iš svarbiausių žmogaus bruožų, kartais būna labai giliai paslėptas, todėl iki jo „prisikasti“ reikia didelio noro, daug laiko ir pastangų. Bet kai jis „prasiveržia“, nušvinta ir pats žmogus, ir visi esantys šalia...Štai tokios brangios nušvitimo akimirkos ir neleidžia mokytojui stovėti toje pačioje vietoje, skatina domėtis naujovėmis, ieškoti bendraminčių ir kurti prasmingesnę pamoką, gražesnę mokyklą, tobulesnę Lietuvą...
