Mano virsmas mokytoja prasidėjo dar mokyklos suole. Su nuostaba ir pagarba stebėjau mokytojų darbą, žavėjausi nedaugelio iš jų paprastumu, sugebėjimu tarsi netyčia, betarpiško bendravimo metu, suteikti tokias gyvenimo pamokas, kuriomis gyvenu dar ir šiandien, nors pati 20 metų dirbu lietuvių kalbos mokytoja. Ne įsakmus oratoriškas mokymas pasiekia vaikų širdis ir protus. Ne mokytojui reikia užsidėti visažinio ir neklystančiojo karūną, o mokinį apdovanoti tokia dovana, kuri pažadintų norą pažinti, jį pakylėtų, leistų pajusti kūrybos jėgą. Tokią mokinio pabudimo akimirką aš iš tolo stebėsiu, didžiuosiuosi jaunu žmogučiu, o rytoj vėl eisiu tuo pačiu keliu- dovanosiu pažinimo ir kūrybos džiaugsmą kitiems laukiantiems. (Šalin būsimąjį laiką- aš dabar žadinu, stebiu, einu, dovanoju!). Mano kūrybiškas mokymas: ištrinti iš savo žodyno ,,negaliu“, nes tai yra pagrindinis stabdis, neleidžiantis judėti į priekį. Ir jeigu pasikinkysi į gyvenimo karietą žirgus GALIU ir NORIU, vienoje rankoje laikysi knygą, o kita protingai valdysi žirgus, ir karietoje visada bus vietos vaikams, vadinasi, tavo kelias teisingas. Tai mano gyvenimo kelionė. O tavo?
