Užaugau šeimoje, kuri mane išmokė išgirsti ir pastebėti, suprasti, atiduoti save tiems, kuriems galiu padėti. Taip atradau ryšį tarp savęs ir vaikų. Turėjau nuostabią istorijos mokytoją, kuri parodė, kad vien tik norais nieko nepasieksi. Bet kai tavo vizija veda tave pirmyn, tu nori daryti tai, kas padėtų ją įgyvendinti. Tiesiog troškimas būna toks stiprus, kad imi daryti tai, ko anksčiau net nežinojai, kad sugebi. Taip tapau istorijos mokytoja. Visą gyvenimą lydi pedagogo V. Mizero mintis: „ Jei tavo žodžiai....-širdies lašai, dalink juos vaikams“.
Kiekvienas mąstantis žmogus dažnai sau pateikinėja įvairių klausimų. Taip rutuliojasi pokalbis su savimi, vyksta permąstymas apie savo darbą. Mokymasis pasikeitė. Todėl manau, kad svarbiausia- kelti sau iššūkius, tokius kurie įrodo, kad viskas yra įmanoma.
