„Niekas neskrenda per aukštai, jei jis skrenda
savais sparnais”.
V. Bleikas
Jeigu aš jau mokykloje, vadinasi priešintis negalėjau nei aš, nei aplinka. Vaikystėje labiau patiko dalinti autobuso bilietus keleiviams, būti pardavėja ir, turbūt, visai neblogai sektųsi už prekystalio ar dar kokį darbą dirbti. Bet gyvenimas krečia eibes ir mano ištarta frazė klasės auklėtojai ,,Na jau ne, tiktai ne mokytoja“ tapo lemtinga. Jau po metų ,,blaškymosi‘‘ ekonomikos, pramonės šiluminės energetikos labirintuose, aš pradėjau ,,kirsti“ mokslus Šiauliuose, tuomečiame pedagoginiame institute. Taip atradau savo kelią ir jau 26 metai iš jo neišklystu. Priežastis labai paprasta – čia kiekviena diena unikali – patirti džiaugsmą, išsisukti iš nemalonios situacijos, patarti, nelikti abejingam.
