Esu muzikantė – choro dirigentė ir kultūros antropologė – etnologė. Pastaruosius dešimt metų abi savo specialybes sklandžiai derinau moksliniame darbe. Tyrinėjau muzikinį etnokultūrinį paveldą. Aplankiau daugybę Lietuvos vietų, fiksavau ir analizavau įvairius etnokultūros renginius, folkloro festivalius, muges, amatų dienas, kalendorines šventes ir t.t. Šiuo metu dirbu Yamaha muzikos mokykloje.
Dirbdama vaikų muzikos mokykloje, su pradinių klasių mokiniais klausydami muzikos kūrėme pasakas, piešėme muziką, pagal nupieštus piešinius kūrėme muzikines improvizacijas. Tokiu būdu bandėme apjungti dailę ir muziką.
Pvz. klausydami P. Čaikovskio baleto ,,Spragtukas“, Vilniaus miesto, N muzikos mokyklos 1-2 klasių mokiniai, kurių dauguma nebuvo matę šio baleto, pirmoje pamokoje, klausydami garso įrašo, kūrė savo istoriją – pasaką žodžiu. Antroje pamokoje savo sukurtą pasaką, vėlgi klausydami muzikos, piešė. Trečioje pamokoje žiūrėjome šio baleto video įrašą ir vėliau lyginome su vaikų sukurtomis istorijomis. Dalis vaikų savo ,,Spragtuko“ pasakojimą ir piešinį pateikė kaip kalėdinę pasaką (tikriausiai jie jau buvo kažką apie tai girdėję ar matę multiplikacinį filmą). Keletas vaikų ,,Spragtuką“ apgyvendino po vandeniu (kažkas panašaus į Kempiniuko Plačiakelnio versiją), keletas vaikų piešė ir kūrė vabalų istorijas, o dauguma vaikų piešė kažkokius monstriukus. Išvada akivaizdi: televizijos ir kompiuterinių žaidimų užvaldyta vaikų vaizduotė.
Mokymosi procese ypač pradinių klasių moksleiviams siūlyčiau kuo intensyviau švęsti pagrindines lietuviškas kalendorines šventes. Tai įtaigiausias būdas vaikus kompleksiškai supažindinti su lietuviškais papročiais, įvairiais Lietuvos etnografiniais regionais, kalbos tarmėmis, istorija, gamta, muzika, tautodaile, kulinariniu paveldu. Dabar dalyje mokyklų yra vykdoma etnokultūros integravimo į bendruosius dalykus programa. Tačiau ji vyksta vangiai, dažnai visiškai nekompetentingai. Visa tai moksleivius daugiau atgraso nuo etnokultūros pažinimo. Jaunosios kartos kultūrinį ir tautinį identitetą, patriotizmą, pilietiškumą, saviraišką ir kūrybiškumą skatina būtent savo etnokultūrinių vertybių pažinimas.
Be savo tiesioginio darbo, pakankamai neblogai išmanau apie dokumentinių video filmų kūrimą ir montavimą. Dirbu su video montavimo ,,Corel Video“ kompiuterine programa. Mokslinėse ekspedicijose teko daug filmuoti ir fotografuoti, kaupti medžiagą Lietuvos istorijos instituto moksliniam archyvui, dirbti kartu su profesionaliais fotografais, semtis jų patirties. Taip pat esu organizavusi keletą fotografijų parodų.
Taip pat gerai piešiu (nemažai mano darbų yra publikuoti archeologijos mokslo leidiniuose).
Labai svarbus mano pomėgis yra dainavimas chore. Dalyvauju Vilniaus mokytojų namų mišriame chore ,,Bel Canto“.
Pakankamai rimtai užsiimu gėlininkyste ir sodininkyste, kurį laiką esu dirbusi Florexlit augalų centre konsultante. Kuriu aplinkos apželdinimo projektus. Su moksleiviais taip pat matau galimybę užsiimti ekologiška žemdirbyste. Turiu pakankamai žinių, kaip sukurti nedidelį ekologišką mokomąjį ūkį.
Noriu, kad mano sugebėjimai ir idėjos paskatintų vaikus mokytis kūrybingai ir su ugnele.
Esu muzikantė – choro dirigentė ir kultūros antropologė – etnologė. Pastaruosius dešimt metų abi savo specialybes sklandžiai derinau moksliniame darbe. Tyrinėjau muzikinį etnokultūrinį paveldą. Aplankiau daugybę Lietuvos vietų, fiksavau ir analizavau įvairius etnokultūros renginius, folkloro festivalius, muges, amatų dienas, kalendorines šventes ir t.t. Šiuo metu dirbu Yamaha muzikos mokykloje.
