Karolina Žernytė
Mano kūrybinė/profesinė sritis - teatras, lėlių teatras, su tuo susijęs vizualusis menas.
Kuriu spektaklius akliesiems, kurių veikimą galima apibūdinti kaip pojūčių ir vaizduotės lavinimą, terapiją. Su moksleiviais kaip teatro mokytoja kūriau vaidinimus apie mokinių bei mokytojų tarpusavio santykius, lietuviškas švenčių tradicijas, biologijos įvairovę; dalyvavau edukacinėse improvizacijose apie ekologiją; vaikų namų auklėtinius mokiau siūti lėles iš pirštinių; stovyklose „Lietuvos Atgaja“ per teatro ir vizualiąsias priemones kartu su vaikais kūriau daugybę pasirodymų įvairiomis temomis. Kurdama ieškau ryšio tarp aktoriaus ir žiūrovo - gyvo ir betarpiško bendravimo, būdų, kaip padėti kitiems per meną.
Teatras, ypač objektų teatras suteikia galimybę pažiūrėti į asmenines problemas iš šono, jas įkūnijant (kalbant apie socialines, bendravimo problemas). Arba - atvirkščiai - pajausti jas asmeniškai, jei sunku suvokti protu (tarkime, tenka įsigilinti ir atjausti, kad galėtum suvaidinti istorinę asmenybę). Teatro kūrėjai nuolat mokosi naujų faktų ieškodami sceninės tiesos, be to, privalo sugebėti palikti savo problemas už teatro durų. Manau, šitas menas turėtų padėti vaikams bei pedagogams dirbti ir mokytis kartu.
Kitos mano domėjimosi sritys, pomėgiai ir aistros: folklorinė muzika ir senosios tautų tradicijos, kinas, modernus šokis.
