Aš esu mokytojas... ir kasdien už tai dėkoju Viešpačiui“
(J. W. Schlatteris)
Man mokytojo darbas yra...Su mokykla esu susijusi nuo pat studijų pradžios, Šiaulių universitete įgijau lietuvių filologijos ir ryšių su visuomene bakalaurą. Dažnai užduodu sau klausimą, ką aš veikiu, kur mane veda gyvenimas? Ir visada randu atsakymą. Neįsivaizduoju savęs kitoje erdvėje, nei mokykla. Būdama čia, kasdien vis augu, mokausi, tobulėju, siekiu, ieškau... Tikiu, mano širdis niekada nepasens, nes mokykla - jaunystės eliksyras. Būdama kartu su mokiniais, aš suvokiu, kad mokytojas, tai ne tik darbas ar pareiga, tai pašaukimas – visada ir visur jausti, matyti, būti šalia mokinio.
Mane kaip mokytoją įkvėpia... laimingas, kūrybingas, laisvas vaikas. Kiekviena diena mokykloje, kuri pametėja naujų iššūkių, potyrių, sėkmių.
Mano darbas ir kūrybiškumas... XVIII a. I. Kantas „išvadavo“ pedagogiką nuo filosofijos gniaužtų, teigdamas, kad pedagogika yra mokslas ir menas. Mokytojo asmenyje turi tilpti daugybė vaidmenų: draugo, aktoriaus, psichologo, gido, mamos, derybininko. Anksčiau aš maniau, kad kūrybiškumas būtinai susijęs su menu ir yra labai toli nuo kasdieninio gyvenimo. Tik dirbdama mokykloje radau, kad kiekvienas žmogus ir yra kūrybiškas, tereikia atskleisti ir išlaisvinti mokinio prigimtyje slypinti kūrybiškumą – intuiciją, gebėjimą improvizuoti, fantaziją, saviraišką.
