Kodėl esu mokytoja? Klausimas paprastas, bet atsakymo į jį ieškau daugiau kaip dešimtmetį... Kartais atrodo, kad jau radau, o kartais ir vėl tenka savęs to paties paklausti. Bet kokiu atveju, tai nebuvo spontaniškas sprendimas, žinojau, kad noriu būti mokytoja. Būti mokytoja reiškia nuolat susidurti su iššūkiais, nuolat domėtis ne tik tuo, kas įdomu tik tau, nuolat pasinerti į pamišusį jaunų žmonių sūkurį, nuolat keistis ir matyti kitų pokytį.
Norėdama pamatyti pokytį kituose, t.y. savo mokiniuose, pirmiausia privalau keistis pati – ieškoti įdomesnių būdų, kaip dirbti pamokoje, siekti nuoširdesnio ryšio su mokiniais, nebijoti išklysti iš standartų ar rėmų. Todėl kūrybiškas mokymasis ir gali būti ta kibirkštis, uždeganti kūrybiškumą pirmiausia manyje ir, be abejo, mokiniuose. Norsi atrasti naują bei visai kitokį požiūrį į mokymąsi, dirbti taip, kad pamokoje būtų įdomu ne tik mokiniams...