Kodėl mokytoja? Tai atrodė savaime suprantama, nes ši profesija, mūsų giminėje perduodama iš kartos į kartą...Smagu, kai nuolat esi jaunų žmonių apsuptyje, kai nejauti bėgančių metų, kai matai, jog gali būti ne tik mokytojas, bet ir draugas, kartais vienintelis, kuris supranta ir nebijo pasakyti tiesą...O dar smagiau, kai gauni žinutę: ,,Mokytoja, man reikia jūsų patarimo, padėkit..“. Tikriausiai dėl tokių akimirkų ir esu mokytoja.
Niekad negalvojau apie kūrybišką mokymą kaip apie kažką naujo. Manau, jei mokytojas myli vaikus, darbą, tai jam išeina savaime, tik dažnai mes neįvardijame to, ką darome kaip kūrybiško mokymo. Man kūrybiškas mokymas – tai įvairios užduotys, skatinančios mąstyti kitaip, veikla, ugdanti savarankiškumą, pagarbą šalia dirbančiam, toleranciją, gebėjimą ne aklai iškalti teorinę medžiagą, bet ją suvokti savaip, per pavyzdžius. Smagu, kai vaikai gali patys atrasti, priimti sprendimus, kurti.
