„Senojoje Sanskrito kalboje yra žodis Lila, reiškia žaidimą: kūrimo, naikinimo ir atkūrimo žaismą. Lila gali būti pats paprasčiausias reiškinys - spontaniškas, vaikiškas, atviras. Tačiau beaugant ir patiriant kasdienybės sudėtingumus, Lila gali patapti sunkiausiai pasiekiamu gyvenimo tikslu.." Citata iš „Free Play/ the improvisation in life and art” Stephen Nachmanovitch.
Pradedant pokalbį šia tema, pirmiausiai žvelgiu į save ir kaip suvokiu Kūrimo/Kūrybos prasmę. Improvizacija, Žaidimas, Procesas, Bendradarbiavimas, Smalsumas, Vizija, Praktika, Išėjimas iš Komforto zonos, Įsiklausymas ir išklausymas, Nuoširdumas/Atvirumas, Nebijojimas klysti.
Šios sąvokos yra ingredientai, leidžiantys sukurti sau ir kitiems erdvę, kurioje viskas įmanoma. Kas yra Kūryba? - tai atviras klausimas, kviečiantis dalyvius individualiam apmąstymui ir saviraiškai, vedantis į bendrą diskusiją. Norint pradėti šnekėti apie kūrybą ir jos panaudojimą švietimo sistemoje, yra būtina pirmiausia išsiaiškinti, ką mes (kaip grupė žmonių) norime tuo pasakyti ir kokia yra kūrybos panaudojimo švietimo sistemoje vizija.
Mes visi gimstame kūrybingi arba turintys potencialą kūrybai. Laikui bėgant, įtakojami įvairaus konteksto: socialinio, asmeninio, politinio, ekonominio bei ekologinio, vieni tą potencialą išvysto ir plėtoja visą savo gyvenimą. Tačiau kas atsitinka, jei sistema nesugeba arba nėra palanki atskleisti kiekvieno individo kūrybiškumo. Kas atsitinka su tais, kuriems sąlygos nebuvo palankios ir jie nebuvo išgirsti, pastebėti?
Atsakymų į šiuos klausimus savo pranešime - diskusijoje „Kūrybiškumas: idėja ir meistrystė", 2012 birželio 7 - 8 dienomis vykusiame Forume kūrybingumui ugdyti kvietė ieškoti Lina Kusaitė.
