Kaip kultūros organizacijoms netapti tik meną „tiekiančiomis“ institucijomis?
Kaip kultūros organizacijoms – muziejams, galerijoms, teatrams ir kt. – pažinti ir suprasti savo lankytojus, žiūrovus, klausytojus? Kaip nelikti tik meną „tiekiančiomis“ institucijomis, bet, atvirkščiai, tapti aktyviai bendraujančiomis ir auditorijai atsiveriančiomis bendruomenėmis? Kovo 17 dieną atsakymų į šiuos klausimus ieškojo meno ir kultūros organizacijų atstovai, susirinkę į specialias kūrybiško mokymosi programos „Kūrybinės partnerystės“ organizuojamas kūrybines dirbtuves.
Kaip sako Agnė Norkutė, „Kūrybinių partnerysčių“ kūrėjų grupės narė, pagrindinis klausimas, kuris rūpėjo visiems dirbtuvių dalyviams, buvo susijęs su prieinamumo principu, t.y. kaip padaryti, kad geros kokybės menas ir kultūra taptų prieinami ne tik mažai daliai žmonių, bet platesniam visuomenės ratui.
„Susitikimui su kultūros organizacijų žmonėmis pasirinkome dirbtuvių formatą. Jų metu apmąstėme ir praktiškai išbandėme įvairius ryšio tarp organizacijos ir auditorijos užmezgimo būdus. Stengėmės suprasti, kodėl žmonės lankosi arba nesilanko muziejuose, galerijose ar teatre. Bandėme suprasti jų norus ir poreikius. Pavyzdžiui, britiška praktika rodo, kad žmonės noriai eina į muziejus todėl, kad jie nebeprimena muziejų“, – teigia A. Norkutė.
„Kūrybinių partnerysčių“ praktikas, režisierius Justas Tertelis nagrinėjo ryšio ir atvirumo tarp žmonių sąvokas, perkeldamas jas iš mąstymo į fizinio patyrimo lygmenį. O grafikos dizaineris Jonas Liugaila su dalyviais tyrinėjo, kas atsitinka, kai iš pasyvaus meno vartotojo, pavyzdžiui, galerijoje, auditorija tampa aktyvia dalyve.
Kūrėjai mėgino parodyti, kad patyrimas tapus aktyviu dalyviu keičiasi, nes prabunda paties žmogaus kūrybiškumas ir sužadinama vaizduotė. Žmogus pats pradeda vertinti kūrinį, klausti, ką jis jam reiškia asmeniškai, bando užčiuopti to kūrinio esmę.
„Dirbtuvių metu visi kartu nagrinėjome kryptis, kaip galima organizacijai tapti dar labiau prieinamai žmonėms. Žinodami šias gaires, kultūros organizacijų atstovai gali išsigryninti konkrečią sritį, prie kurios ateityje norėtų dirbti, kurią norėtų stiprinti ar keisti. Pavyzdžiui, galbūt muziejaus ar galerijos atstovams bus įdomu giliau patyrinėti, kaip erdvė ir joje pateikiama informacija keičia lankytojo požiūrį į pačią instituciją ir meno suvokimą. Arba kaip muziejui per turimus daiktus gali kontekstualizuoti mūsų praeitį. Pavyzdžiui, už stiklo gulinčios senos šukos gali „pasakoti“ istorijas apie tą laikmetį, jas naudojusius žmones ir pan.“, – sako „Kūrybinių partnerysčių“ atstovė.
Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo atstovai iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus, Alytaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Energetikos ir technikos muziejaus, Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Nacionalinio Kauno dramos teatro, Lietuvos zoologijos sodo, Vilniaus teatro „Lėlė“, šokio teatro „Aura“.
