Būti mokytoja buvo mano didžiausia svajonė nuo pirmosios atėjimo dienos į mokyklą. Ši svajonė nė sykio nebuvo pakeista. Tiesiog visada to labai troškau ir siekiau su didžiausiu užsidegimu. Kartais kolegos juokauja, jog tiesiog esu gimusi būti mokytoja... Man labai svarbu ir smagu dirbti su vaikais. Taip pat tai yra prasminga: juk tai mūsų ateitis, kaip sakė Neil Postman, „vaikai – tai gyvi laiškai, siunčiami į ateitį, kurios mes nematysime“. Visi žinome, kad dar visai neseniai pagrindinis mokymosi tikslas buvo įgyti profesiją, kuri suteiktų gyvenimui materialų pagrindą - padėtų susirasti darbą. Tačiau šiandien prioritetai keičiasi: didelis dėmesys skiriamas žinių visuomenei, kuri turėtų technologijų, inovacijų, kūrybiškumo ir informacijos valdymo gebėjimų. Vaikai turi išaugti į sumanią ir kūrybišką visuomenę. Kad taip nutiktų, jau šiandien mes, mokytojai, turime juos mokyti būti kūrybingais, atsakingais, gebančiais bendradarbiauti. Viso to pavyzdys, pirmiausia, ir yra mokytojas, kuris privalo pažadinti vaikuose smalsumą ir pažinimo džiaugsmą. Labai svarbu, kad vaikai įgytų bendravimo įgūdžių, labiau pažintų save ir draugus, plėtotų savo kūrybiškumą, priimtų save ir savo draugus kaip unikalias ir originalias asmenybes. Mokytojas turi padėti išsilaisvinti mokinių mintims, veiksmams, provokuojant įvairius individualius atsakymus, mokant gerbti kitų idėjas, skatinant savarankišką požiūrį.
