Meilė tarp šūvių
Projektu siekta padėti atsiskleisti
įvairių gebėjimų ir mokymosi stilių mokiniams, skatinti geranoriškus
santykius tarp mokinių ir mokytojų.
Projekto vykdymas paskatino aktyvesnį
mokinių tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą bei bendradarbiavimą
su mokytojais. Mokiniai suprato mokomųjų dalykų naudą realiame gyvenime.
Ugdytas pilietiškumas bei gilesnis susidomėjimas sudėtingu Lietuvai
istoriniu laikotarpiu. Mokėsi tolerancijos ir geranoriško požiūrio į
kito nuomonę. Projekte dalyvavo 8 klasės mokiniai, iš viso – 18 mokinių.
Projektu siekta paskatinti didesnį
mokesleivių susidomėjimą istorija, lietuvių kalba, geresnio bendravimo
ir bendradabiavimo su mokytojais bei palankesnio požiūrio į mokyklą.
Projekto veikla apima tokias Bendrojo ugdymo sritis:
- Lietuvių kalbos
- Dorovės ugdymo (tikybos, etikos)
- Socialinių mokslų (istorijos, geografijos)
- Meninio ugdymo (dailės, muzikos, teatro, šokio)
- Technologijų ir Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymą
Mokiniai filmą kūrė su kuriančia
praktike Indre Šiliauskaite-Simanavičiene. Tai istorija, kurioje meilės
drama vyksta sudėtingu Lietuvai trėmimų laikotarpiu. Rusų kareivis
įsimyli lietuvaitę ir pasirengęs ją apsaugoti nuo visų pavojų, netgi dėl
jos paaukoti gyvybę. Veiksmas vyksta atitinkamu istoriniu laikotarpiu,
tačiau panaudotos šiuolaikinės dekoracijos ir išraiškos priemonės
leidžia palyginti situaciją su mūsų laikotarpiu.
Mokiniai patys kūrė scenarijų,
planavo filmo scenas, scenografiją. Jie bendru sutarimu pasiskirstė
vaidmenis ir darbus, kuriuos reikia atlikti iki filmavimo pradžios,
gamino būtinas dekoracijas, planavo veiksmo scenas, mokėsi raiškiai
perteikti parengtus tekstus.
Mokiniai diskutavo, teikė savo
pasiūlymus filmui įgyvendinti, dirbo bendradarbiaujančiose grupėse,
aptarė savo įspūdžius planuojant bei įgyvendinant idėjas. Mokinių
atlikti darbai fiksuoti sąveikiajame kalendoriuje – tai leido stebėti
įgyvendinimo eigą bei pasidžiaugti atliktais darbais.
Mokiniams labiausiai patiko pati
mintis, kad jie tapo tikro filmo autoriais ir atlikėjais. Jiems tai
pasirodė labai įdomi, dar nežinoma ir neišbandyta patirtis. Juos domino,
kaip vyksta kūrimo procesas, kiek ir kokių darbų reikia padaryti, kol
gaunamas galutinis rezultatas.
Mokiniams patiko, kad pamokas vedė
ne mokykloje dirbantis žmogus, turintis savitą netikėtą požiūrį į,
regis, kasdieniškus ir savaime suprantamus dalykus. Žmogus iš kūrybinio
pasaulio geba kitaip paaiškinti tuos pačius dalykus, sugalvoja kitokių
būdų motyvuoti mokinius, neįprastai organizuoja mokinių veiklas.
Mokytojai susidomėję sekė, ką
mokiniai veikia jiems neįprastose erdvėse, stebėjo mokinių dalyvavimą
projekte ir jų aktyvumą, aptarė veiklų mokiniams organizavimą, taikomus
metodus.
Atgal
