|
J. Dewey. Mokykla ir vaiko gyvenimas
John Dewey
Supaprastintai mokykloje esamus impulsus galėtume suskirstyti į keturias grupes. Tai socialinis vaikų instinktas, atsiskleidžiantis pokalbyje, asmeniniame bendravime ir komunikacijoje. Visi žinome, koks egocentriškas yra ketverių ar penkerių metų vaikas. Pradėję bet kurią naują temą, iš jo dažniausiai išgirsite (jei jis išvis ką nors sakys): „Aš tai jau mačiau“ arba „Tėtis ar mama apie tai man jau pasakojo“. Vaiko akiratis nėra platus, todėl tam, kad jis susidomėtų patirtimi ar norėtų ją perduoti kitiems arba perimti ją iš kitų, toji patirtis privalo jam ateiti iš karto.
|
|
L. Duoblienė. Kūrybiškumą apmąstant
Lilija Duoblienė
Kūrybiškumo ugdymo idėja kaip ir pats kūrybiškumo konceptas yra pomodernaus pasaulio diskusijų centre. Be abejonės, kūrybos ir kūrybiškumo fenomenai žinomi nuo pat senųjų civilizacijų ir Antikos laikų, tačiau tuomet nebuvo poreikio šį fenomeną tyrinėti, juoba jį iškelti kaip svarbų kiekvienam asmeniui ar piliečiui. Kūryba buvo genijų, talentingų žmonių, menininkų privilegija. Kūrėjas kurdavo dievų įkvėptas ir pirmiausiai turėjo išlaikyti dermę su dievo paženklintu pasauliu, protinga gamta, pernešti gamtos tvarką į žmonių materialinio pasaulio tvarką, taigi tinkamai imituoti.
|
|
S. Banaji, A. Burn, D. Buckingham. Kūrybiškumo retorika: literatūros apžvalga
Shakuntala Banaji, Andrew Burn, David Buckingham
Mokslininkai, politikos formuotojai ir humanitarinių dalykų pedagogai kūrybiškumą apibūdina remdamiesi įvairiausiomis mokymosi teorijomis, kontekstais (pvz., meninio, biurokratinio, pedagoginio, politinio), meno tradicijomis (pvz., vaizduojamojo ir liaudies meno, įvairių meno platformų, komercinio meno), mokslinėmis bei kvazimokslinėmis tradicijomis (pvz., liberaliosios humanistinės literatūros teorijos, estetikos, filosofijos, psichologijos, komunikacijos ir žiniasklaidos bei kultūros tyrimų) ir politikos kryptimis (pvz., socialinės įtraukties, profesinio rengimo, gabių ir talentingų žmonių ugdymo). Šioje apžvalgoje nagrinėjama, ką įvairūs diskurso požiūriai teigia kūrybiškumo klausimu ir kaip jie atspindi retorines nuostatas.
|
|
J. March. Vaikystė, kultūra ir kūrybiškumas: literatūros apžvalga
Ataskaita parengta siekiant supažindinti skaitytojus su svarbiausiais šios srities principais, teorijomis, moksliniais tyrimais ir diskusijomis. Darbo tikslas – pristatyti su kiekviena tyrimo sritimi susijusias svarbiausias temas bei veikalus ir išdėstyti pagrindines tendencijas bei argumentus.
|
