P. Sahlberg. Švietimo vaidmuo skatinant kūrybingumą galimos kliūtys ir įgalinantys veiksniai
Pasi Sahlberg
Formalaus švietimo poveikis žmogaus kūrybingumui yra prieštaringas: jis vienu metu ir žudo, ir lavina jį. Įprasta manyti, kad mokiniui kasmet pereinant į aukštesnę klasę, daugiau svarbos įgyja akademinis požiūris į mokymą ir mokymąsi, užgožiantis žaidimus ir asmeninius tyrinėjimus, būdingus pirmiesiems mokyklinio ugdymo metams. Išties mokyklos turi didelį potencialą gerinti žmogaus ekologiją šalindamos kliūtis ir išnaudodamos galimybes, kurias teikia kūrybiškesnė mokymo aplinka. Šiame straipsnyje glaustai aprašytos trys iš didžiausių kliūčių – konkurencija, standartizavimas ir testais grindžiamas atsiskaitymas, – kurios dažnai neleidžia mokykloms skirti didesnio dėmesio kūrybiškam mokinių žinių, įgūdžių ir mąstysenos ugdymui. Tuomet pristatomi trys svarbiausi permainas įgalinantys veiksniai: bendradarbiavimas, rizikavimas ir mokymasis klysti. Daroma išvada, kad reikia kritiškai pažvelgti į kūrybingumo vertinimą mokyklose bei skirti daugiau energijos ir išteklių šalinti minėtas kliūtis bei išnaudoti turimas galimybes.
