#
#

Žodynas

Laikantis nuostatos, kad kiekvieno žmogaus kūrybingumą galima atskleisti ir ugdyti, kyla poreikis apie jį kalbėti konkrečiau, įvardyti, kaip jis pasireiškia. Tai ypač svarbu mokykloje – formaliojo ugdymo aplinkoje, kurioje reikalaujama nuolat vertinti mokymosi pasiekimus.

Kūrybingumas 

Tai kitoks požiūris į reiškinius ir daiktus, į problemų sprendimą ir motyvaciją. Kūrybingumo sąvoką vartojame, kai kalbame apie kūrybingumą kaip gebėjimą/kompetenciją. Sakome, kad žmogus yra kūrybingas (ne kūrybiškas).

Kūrybiškumas

Tai prigimtinių galių atskleidimas ir aktyvios vaizduotės procesas, kurios rezultatai yra originalūs ir adekvatūs.

Kūrybiška veikla 

Bet kokia veikla (IT, vadyba, menai ir kt.), kuri atliekama kūrybiškai. Priesagos -iškas būdvardžiai kartu dar išlaiko kokybinę reikšmę – rodo esmines daiktų ypatybes. Junginyje kūrybinis darbas (mokymas, veikla) būdvardis nurodo tik santykį su kūryba,  o kūrybiškas darbas žymi, kad kūryba sudaro to darbo esmę.

Kūrybiškas mokymasis

Tai įtraukiantis mokymasis, kuris pasižymi kitokiais nei įprasta mokyklos bendruomenės santykių ir elgesio modeliais.Kūrybiškas mokymasis skatina kalbėti apie pasirinkimą, stiprią motyvaciją, savarankiškumo jausmą ir grįžtamąjį ryšį.Svarbu suprasti, kad kūrybiško mokymosi praktika nėra susijusi su standartizuotomis, nusistovėjusiomis praktikomis ar netikslingai taikomais metodais. Tai veikiau niekada nenutrūkstantis mėginimas suprasti, kokiomis sąlygomis vaikai geriausiai mokosi ir jaučiasi mokykloje.

Kūrybišką mokymąsi sudaro trys svarbiausi elementai:

Tikslas;

Būdas/metodas/priemonė;

Refleksija.

Kūrybiško mokymosi procesopradžia yra tikslo apibrėžimas, t.y. suvokimas, ko siekama pamoka ar užsiėmimu (kad vaikai įsigilintų į tam tikrą temos aspektą?kad į pamoką įsitrauktų tie, kurie parastai neįsitraukia?paskatinti netikėtą požiūrį, savarankišką mąstymą?) Iškeliant pamokos tikslus, išvengiama abstraktaus ir neįtraukiančio„temos išdėstymo“. Tikslas padeda apgalvoti ir sukurti tinkamas priemones bei metodus. Pamokos pabaigoje refleksija padeda pasitikrinti, ar pavyko pasiekti pamokos tikslų bei kaip pamokos metu jautėsi vaikai.

Ši seka yra svarbi, nes neretai mokyklose kūrybiškas mokymasis tapatinamas su meninės veiklos ar aktyvių, bet netikslingai parinktų metodų taikymu pamokoje. Tokiu darbo būdu gana greitai nusiviliama, nes netikslingai parinktos priemonės bei metodai vaikams nepadeda efektyviau mokytis. Tuo tarpu kūrybiškas mokymasis yra nuolatinis sąmoningas mąstymo procesas apie tai, ko siekiama pamoka, kaip to siekiama ir ką pavyko pasiekti.

Kai refleksija tampa mokymosi įpročiu, kasdien pasitikrinama, kokias emocijas ir atradimus vaikai išsineša iš pamokos. Nuoseklus refleksijos taikymas pamokoje labai lengvai į mokymosi procesą įtraukia du dažnai mokykloje užmirštamus dalykus: savo emocijų įvardinimą ir savarankišką mąstymą.

Kūrybiško mąstymo įpročiai 

Terminas „mąstymo įprotis“ (ang. habit of mind) buvo „nukaldintas“ mokymosi mokytis kontekste ir reiškė žinojimą, kaip protingai elgtis sudėtingose situacijose, pvz. susidūrus su problema. Šis žinojimas reiškia išankstinę žmogaus nuostatą tam tikroje situacijoje elgtis tam tikru būdu.

Anglų profesorius Guy Claxton šį terminą perkėlė į kūrybingumo ugdymo kontekstą, nes jo manymu, mokėjimas mokytis ir kūrybingumas turi daug bendro. Mąstymo įpročius G.Claxton supriešina su gebėjimais (angl. skills), norėdamas pabrėžti, kad gebėjimai yra tai, ką žmogus gali daryti, bet nebūtinai daro, o mąstymo įpročiai yra tai, ką žmogus renkasi daryti. Taigi, mąstymo įprotis reiškia žmogaus polinkį, išankstinę nuostatą elgtis tam tikru būdu, šiuo atveju, kūrybiškai. 

Nors G.Claxton vartoja keletą kitų terminų kaip sinonimų mąstymo įpročiams, pvz. polinkiai, būdai, požymiai, savybės, bruožai, pajėgumai, potraukiai, kompetencijos, galios ir stiprybės, tačiau autoriaus teigimu, „mąstymo įpročiai“ labiau nei kiti terminai išreiškia tai, kaip protas veikia praktiškai. Be to, žodis „įprotis“ išreiškia išmokimo, išugdymo aspektą. Taigi, kūrybingumo ugdymo kontekste terminas „mąstymo įprotis“ vartojamas labiau nuostatos prasme, kaip išankstinis (įprastas) nusiteikimas veikti tam tikru būdu, o taip pat norint pabrėžti, kad toks nusiteikimas gali būti ugdomas. 

G.Claxton išskyrė 5 kūrybiško mąstymo įpročius, o taip pat šių įpročių sudedamąsias dalis (ang.sub-habits), kuriais remiasi „Kūrybinės partnerystės“:  


Vaizduotė

Smalsumas

Atkaklumas

Nuosekli praktika

Bendradarbiavimas

Žaidžia idėjomis, remiasi intuicija, jungia skirtingas sritis.

Stebisi, klausia ir tyrinėja, abejoja įsitvirtinusiomis prielaidomis ir normomis.

Toleruoja neapibrėžtumo būseną, pripažįsta sunkumus kaip darbo dalį, drįsta būti kitoks.

Veikia praktiškai, stengiasi tobulėti, nuolat tobulina techninius įgūdžius, kritiškai vertina ir apmąsto.

Geba dirbti su kitais, suteikia ir priima grįžtamąjį ryšį, gerbia kitų nuomonę, dalinasi idėjomis ir kitais „produktais“.


DĖMESIO: Svetainė buvo naudojama projekto vykdymo metu, nuo 2015 m. nebeatnaujinama ir 2020 m. bus uždaryta. Aktualios informacijos ieškokite Ugdymo sode.