Kaip ugdyti mokėjimo mokytis
ir darnaus vystymosi kompetencijas pasitelkiant gamtos mokslų tiriamąją veiklą,
jungiant juos su lietuvių kalba ir krašto istorija, kiekvieno mokinio
ypatybėmis bei jų savita gyvenimo patirtimi.
Mokyklos iššūkis
Chemijos mokytoja Aušra:
„Mokyklos mokiniams sunku mokytis mokytis, nes jie nenori sunkiai
dirbti, savarankiškai dirbti. O tyrinėjimo veikla yra darbas, ji reikalauja
nuoseklumo, kruopštumo, savarankiškumo. Tai darbas, kuris realybėje reikalauja
daug laiko ir kantrybės, tyrėjai ilgai dirba ties tuo pačiu smulkiu kruopščiu
eksperimento kartojimu, keičia sąlygas, vėl kartoja ir stebi rezultatus, daug
skaičiuoja. Ir tokia ilga, kantri veikla mokinius vargina. Chemija yra
specifiškas dalykas, domėjimasis ja priklauso nuo labai subtilių ir individualių
mokinio kaip žmogaus charakterio savybių ir interesų. Yra mokinių, kurie jau
ateidami į pirmą savo gyvenime chemijos pamoką turi nusistaymą, kad chemjijos
jis nesimokys, nes ji jam neįdomi ir niekada jos nereikės. Ir tokius mokinius
galima sudominti tik per praktines, patyrimo veiklas, veiklas, kurios kelia
pramogos įspūdį, daro efektą. Visiems patinka chemija sprogimų kontekste. Nesu tikra, ar kiekvieną galima sudominti
chemija. Daugmoje atvejų aš galiu tik skirtigais lygiais juos įtraukti. Ir tas praktiškai gali pasireikšti gerai
pažinus mokinius, kuo jie domisi ir jų interesus susieti su chemija. Tarkime
vaikinai domisi motociklu, tai ta pamoka, kurioje kalbėsimės apie benziną jiems
bus įdomi, o kitos...“
Projekto veikla
Projekte dalyvavo 8 klasės mokinių grupė ir 9–10 kl. mokiniai, chemijos
mokytoja, biologijos mokytoja, matematikos mokytoja, rusų kalbos mokytoja,
lietuvių kalbos mokytojos, bažnyčios darbuotojai, buvusi mokyklos geografijos
mokytoja, mokinių tėvai, miestelio benduomenės nariai.
Kūrybiško mokymosi projekto
metu buvo vykdyti šie tyrimai: kristalų auginimas, karbonatinių uolienų
atpažinimas su druskos rūgštimi, geležies iš vietinės medžiagos gavimas,
žiedadulkių tyrimai nuosėdinėse uolienose, smėlio grūdelių stebėjimas po
mikroskopu ir kt., taip pat stebėjimai gamtoje - reljefo formų išskyrimas,
pavyzdžių rinkimas ir dokumentavimas, sluoksnių raukšlėjimasis gretimose
mokyklai atodangose ir tų procesų simuliacija su plastelinu klasėje. Taip pat
buvo modeliuojami kristalų modeliai.
Veiklų metu buvo atliekami
filmavimai, kurių medžiaga buvo naudojama filmų kūrimui. Filmo veiksmas
paremtas gautų mokslinių tyrimų metu įgytų žinių pritaikymu, kurias į filmus
įpynė ir scenarijų lietuvių k.
pamokose kurė patys mokiniai.
Tyrinėjant miestelį buvo
atliktas gretimos bažnyčios statybinių medžiagų petrologinis (akmenų
identifikavimo) aprašymas.
Mokiniai su technologijų
mokytoju pagamino tektoninę reljefo stektoniių sluoksnių formavimosi
simuliacinę dėžę.
Mokytojai projekto metu
tyrinėjo mokinių mokymosi stilių pažinimą ir taikymą praktiškai. Mokinių
įgalinimą mokytis mokytojai tyrinėjo atlikdami eksperimentus su informacija,
kurią gavo atlikę tyrimus apie mokinių mokymosi stilius. Eksperimentai atnešė naujų
įžvalgų ir praktinio patyrimo, kaip veikia mokinio mokymosis stilius praktikoje
ir kaip geriau tuos stilius įdarbinti
Kuriantis praktikas Simonas:
„Su technologijų mokytoju mokiniai padarė tektoninę dėžę, tai man
buvo pirmą kartą gyvenime, kad va taip paprastai, parsisiuntus brėžinius iš
interneto galima realizuoti sumanymą ir turėti labai kokybišką mokslinę ir
mokymo priemonę, nes universitete tai vis girdžiu, kad yra rimtos kliūtys gerai
kokybiškai mokymosi priemonių bazei susikurti. O pasirodo tereikia, tik
iniciatyvos ir noro. Belieka mokytojams ta priemone išmoningai ir meistriškai
naudotis, ja gali naudotis ir pradinių klasių mokytojos ir geografijos
mokytoja.
Vis tik dideliu laimėjimu laikau ir kriminalinių filmų kūrimo
procesą, man tai buvo pirmą kartą tokia patirtis. Ir aš nenusileidau, raginau
mokinius tobulinti filmus ta linkme, kad būtų realistiškai ir logiškai
atskleisti tyrimai, nes jie yra raktas į detektyvo paslapties iššaiškinimą. Na,
kad mokslas žmonėms padeda įminti mįsles.
Mokiniams tai priimti buvo sunku, vieni pyko ant manęs, nesuprato,
kiti gilinosi dar kartą į tuos eksperimentus, perkūrė savo siužetines linijas
ir vis tik labai pagrįstai įtraukė scenas apie mokslinius tyrimus. Manau, jiems
ilgam išliks, kaip jie darė ir kodėl kraujo tyrimus.
Miestelyje esu lankęsis prieš keturis metus, mačiau tą unikalią
bažnyčią, ir ji neįtraukta į jokius paminklinius sąrašus, ir ją reiktų traukti
ne tik dėl istorinės reikšmės, bet ir dėl unikalios statybinės medžiagos, nėra
Lietuvoje tokios kitos bažnyčios, kad pažiūrėjęs į jos sienas, pamatytum vietos
žemės gelmes. Nereikia nei atodangų, nei gręžinių, prieini prie sienos ir
skaitai visas vietinių gelmių smulkiausias geologines ypatybes, matai, kas toje
Devono jūroje prieš milijonus metų dėjosi, va taip paprastai ant bažnyčios
sienos, taigi bažnyčia kaip atversta knyga.”
Chemijos
mokytoja Aušra:
„Mane
labai nustebino aštuntokų įsitraukimas.
Mes pradžioje darėme tas eksperimentines tyrimų veiklas, ir šios veiklos
jiems labai buvo įdomios. Nesitikėjau, na vėliau kai jau ėjo prie tokių
metodiškesnių matematinių skaičiavimų, kur įvairiomis strategijomis bandė
suskaičiuoti akmenų skaičių bažnyčios sienose, ir čia jau vyko matematikos
sesijos, tuomet su lietuvių kalba jie ėmėsi nagrinėti, kas yra tas mokslinis
straipsnis, jau suinteresuotumas krito, susigrupavo klasė. O ta praktinė
cheminių tyrimų veikla jiems labai patiko, jie maišė, matavo, pylė, žiūrėjo,
stebėjo, lygino. Jie patys sakė, kad jiems buvo labai įdomu ir smagu. Dar
nustebino suvokti, kad kolegos yra surinkę įdomių dalykų, medžiagos, metodų,
priemonių, ir mes tarsi neturime galimybės pasidalinti, o projekto metu aš
tikrai pamačiau, kad tą aš galiu iš jo pasiskolinti, o šį metodą pritaikyti
chemijai, o va su ta tema galiu jungti savo chemijos kažkokią temą.“
Lietuvių k. mokytoja Edita:
„Su 9 kl. lietuvių kalbos mokytoja į lietuvių k. pamokas integravome
bendrąsias kompetencijas, t.y. stebėjome, kaip mokiniai geba bendrauti ir
bendradarbiauti, dirbti komandoje, kaip jie jaučiasi, ar jie gali savo turimas
lietuvių kalbos žinias pritaiktyti praktiškai.
Vienodo mokymosi stilių
grupių metodą taikiau ir 10 kl. Tik šių grupių mokiniams užduotis buvo
vienoda: naudojantis turimomis įvairių dalykų (lietuvių, biologijos, chemijos,
anglų, rusų kalbų, geologijos) žiniomis sukurti detektyvinį pasakojimą ir jį
nufilmuoti. Vaikai dirbo savarankiškai.
Rezultatai – sukurti filmai skyrėsi savo turiniu, siužetu.
Pavyzdžiui, loginio intelekto grupės vaikai parengė nespalvotas nuotraukas, po
jomis užrašė tekstą, trukmė – 5 min., žodžiu, konkretu, dalykiška.
Tarpasmeninio intelekto grupės vaikai – patys vaidino, jų filmo trukmė 15 min.
Išvada- turėjau įdomią patirtį, - tas pats metodas, pritaikytas skirtingai,
veikia skirtingai.“
9-10 klasės mokiniai neatliko
darbo iki nurodytos datos, teikdami, kad grupės, sudarytos pagal jų mokymosi
stilius, jiems neįprastos, sunku suderinti darbus ir laiką grupėse, todėl
mokiniai neįvykdė užduoties. Ši problema buvo išspręsta derinant tvarkaraštį
pagal vaikų poreikius sėkmingam darbui ir bendradarbiavimui. Be to, buvo
grupių, kurioms buvo sunku sumontuoti filmą – ši problema buvo išspręsta padedant
vaikams įsiskaityti į diferencijuotos užduoties sąlygą – filmą pakeisti foto
istorija.
Praktiniai
pavyzdžiai
Praktikas
Simonas:
„Bažnyčia – kaip gyva mokymosi erdvė:
joje galima mokytis matematikos, fizikos, istorijos, lietuvių kalbos, chemijos, geologijos vien tik centimetras po
centimetro čiupinėjant bažnyčią.
Tarkime, nuotraukose mes matome aukštą buvusį bažnyčios bokštą, o dabar
jis žemas. Vadinasi buvo susprogdintas ir nugriautas per karą. Ir visi mes
pagalvojome, kad tai padarė priešas puolimo metu, bet visai netikėtai skaitau
šį pavasarį Putino „Altorių šešėly“ ir randu, kad rusų kariai liepė
parapijiečiams visą turtą iš bažnyčios išnešti, nes jie nori bokštą
susprogrdinti, kad atėję vokiečiai neturėtų patogaus punkto, iš kurio matosi
visa apylinkė. Ir supratau, kad tai nutiko ir su šita bažnyčia, juk ji
pastatyta pasienyje, prie pat Nemunėlio upės.
Tai pakeitė ir mano požiūrį į bokšto sprogdinimą ir net tai, kad jis
nebeatstatytas vėl toks aukštas, kaip kad pradžioje buvo. Tai labai sąmoningas
ir racionalus sprogdinimo sprendimas, o ne stichinė karo destrukcija.
Tyrinėdami bažnyčios akmenis, mes
taikėme lietuvių kalbos metodą ir chemijos metodą atskirti magmines nuo
nuosėdinių uolienų, lietuvių kalboje naudojome būdvardžius, o chemijos pamokoje
naudojome karbonatų reakcijas. Tai reiškia, kad lietuvių kalbos metodas gali
būti toks pats moksliškai sėkmingas, kaip ir cheminis metodas. Tikiuosi, tą
pamatė ir suprato mokytojai ir mokiniai.
Na man pačiam tai buvo taip nauja ir
taip įdomu suvokti, kad pastatas ir jo architektūra gali padėti mokytis kitus
dalykus, net gi gilintis į istoriją.
Kita įdomi sąsaja buvo kraujo tyrimai,
jie mums gimė irgi pakeliui, juk visose kriminalinėse istorijose yra kraujo,
vadinasi galime daryti kraujo tyrimus ir dauguma mokinių savo filmuose šiuos tyrimus ir
panaudojo. Pamatėme su mokytojomis, kad galima ir iš cheminės ir iš biologinės
pusės tą kraują panagrinėti. Ir aš pasiūliau net ir iš geologijos pusės.
Prie temos priėjome iš keturių pusių:
kokios medžiagos gamtoje suteikia raudoną spalvą, kad tai geležis, kalbėjome
apie mineralus, kurie turi geležies, toks yra hematitas, rudas akmuo, bet tik
sutrynus miltelius paaiškėja, kad jie raudoni, kita sritis kraujas ir
kraujotaka ir ją sieti su žemės gelmėmis ir magma, jos funkcijomis, lyginti su
kraujo funkcijomis žmogaus organizme, arba lyginti su upėmis ir upių
sistemomis, kruvinieji deimantai dar
viena tema.
Kiek tas žodis „kraujas“ sužadino man
kūrybinių edukacinių sąsajų. O jei būčiau kartu su biologijos mokytoja sėdėjęs,
kiek mes kartu dar daugiau sąsajų surastume, o jei dar mokinius įjungus į
sąsajų žemėlapius...“
Projekto poveikis
Mokinių pokyčiai nustebino tiek mokytojus,
tiek praktiką. Projekto pradžioje mokiniams trūki atkaklomo, tačiau mokiniai sugebėjo sukurti net keturis
kriminalinės geologijos filmus.
Kaip sunkumus mokiniai
pastebėjo, kad kūrybiško mokymosi projekto reikalavimai buvo dideli, kad sunku
buvo kurti detektyvinę istoriją, sunku sisitarti komandoje, sunku susidoroti su
techninėmis kliūtimis.
Įdomu tai, kad vaikai
paklausti ko mokėsi ir išmoko, negalėjo konkrečiai atsakyti, jiems atrodė, kad projekto
metu iš viso nesimokė. Aštuntokų pradėjus klausinėti konkrečiau, paaiškėjo,
kiek daug jie išmoko: vaikai pasakojo, kada pastatyta bažnyčia, kas ją statė,
kiek akmenų reikėjo jai pastatyti, kaip apskaičiavo, atsakė, jų nuomone, kodėl
buvo naudinga tyrinėti bažnyčią, rašė, kokia akmenų sudėtis, kaip tą sudėtį
nustatė, iš kur akmenys buvo atvežti, kuo unikali bažnyčia ir kita.
Kūrybos agentės Daivos Ivanauskaitės atliktas
klausimų ir atsakymų eksperimentas su aštunta klase parodė, kad mokiniai ir
mokytojai tvirtina, jog jie nieko neišmoko, ir žinių neatsimena. Tačiau į agentės
pateiktus konkrečius klausimus apie bažnyčią ir įvairių mokymosi dalykų metodus,
kuriuos taikė tyrime, jie atsakė greitai, sklandžiai. Tai leidžia daryti išvadą,
kad mokytojams po integruotų ar kūrybiškai pravestų veiklų itin svarbu atlikti
išsamius tyrimus apie mokinių mokymsi pasiekimus, o ne daryti išvadas remiantis
mokinių nuotaikomis, nesiremti tokiais apibendrinimais kaip „nebuvo pamokų,
nieko nesimokėme“. Tai, ką mokiniai laiko mokymusi, jiems siejasi su „nuobodu“,
„kaip įprasta“, „45 min. pamoka“, „1 mokytojas“, „atsakinėjimas“ ir pan.
Biologijos
mokytoja Audronė:
„Per įprastines pamokas mokiniai mokosi gana
pasyviai, nes medžiaga jiems yra pristatoma. KP veiklų eigoje vaikai
savarankiškai atlieka savo tyrimus, juos stebi, konsultuojasi su kitais ir pagaliau pristato savo darbo rezultatus.
Mokiniai pajunta, kad gali pagelbėti vienas kitam. Jie mokosi strategiškai
mąstyti, kaip savarankiškai pasiekti savo tikslą. Po truputį į procesą
įsitraukia ir pasyvieji. KP sesijų ir veiklų poveikis tas, kad pastebimas
mokinių, tiek aktyviųjų, tiek pasyviųjų, savarankiškumo padidėjimas.
Dirbant
su šia klase ir atliekant tyrimus, stebėjimus gamtoje, mokiniai savarankiškai
planuoja savo veiklą (žinoma konsultuojasi su mokytoju, iškylus neaiškumams),
aktyvesni vaikai būna konsultantai kitiems. Savo gautus rezultatus
savarankiškai pristato klasėje. Gal būt truksta savarankiškumo darant išvadas.
Mokomės savarankiško tyrimo rezultatus pritaikyti kasdieniniame gyvenime.
Stengiuosi
nepateikti vaikams „ant lėkštelės“ medžiagos, piršti savo nuomonės, už juos
atlikti darbus. Daugiau esu kaip stebėtoja, iškylus neaiškumams konsultuoju.
Stengiuosi skatinti vaikus, pamatyti kiekvieno daromą pažangą.”
Projekte
dalyvavę mokytojai mokėsi eksperimentuoti ugdymo procese, bendradarbiauti
tarpusavyje ir su kūrėjais.
Kuruojanti
mokytoja Vaida:
„Projekto metu pamokas integravome pagal tinkančias temas, projekto
idėją bei tame mokinių koncentre
dirbančius mokytojus- dalykininkus. Pamokas integravome gana sunkiai, kadangi
kiekvienas pamoką supranta ir ją rengia pagal savo tikslus, uždavinius,
metodiką. Būdavo labai sunku suderinti ir vieningai nuspręsti, kaip vyks
procesas, nes kiekvienas norėjo įdėti į pamokos eiga kuo daugiau savęs, savo
žinių ir idėjų. Integruojant pamokas,
įgijau neįkainojamos patirties, nes išmokau dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę
už bendrą išmokimą ir rezultatą.
Projekto refleksija
Chemijos mokytoja Aušra:
„Vis tik supratau, kad vaikams reikia praktinių užduočių mokymosi
procese ir kuo daugiau, supratau, jiems tai labai patinka, jie įsitraukia, bet
visai nepatinka praktiniu metu gautų rezultatų aprašyti, su jais dirbti
matematiškai. Aštuntokams projektas buvo naudingiausias. Iš gamtos mokslų
pozicijos, jie ugdė pažintinę kompetenciją ir su dideliu įsitraukimu. Darydami
tyrimus ir rinkdami informaciją jie priartėjo prie bažnyčios, surinko ir
istorinę medžiagą, priartėjo prie matemtikos, nes praktiškai patyrė, kaip
matematika naudojama, tarkime, norint nustatyti, kiek akmenų reikia tokiai
bažnyčiai pastatyti, arba, kiek yra skirtigų būdų akmenims apskaičiuoti ir
kuris jų greitesnis, efektyvesnis. Akmenis tyrė cheminiu ir geologiniu
požiūriais.”
Praktikas Simonas:
„Mokiniai galėtų daugiau planuoti edukacinį procesą, kartu su
mokytojais, ir tokie mokytojų įkvėpimo momentai, kai jie planavosi integruotas
veiklas, remdamiesi mokinių scenarijais buvo unikalūs ir dideli laimėjimai.“
