Kūrybinių partnerysčių mokyklos pedagoginio proceso logika yra grindžiama tokiu būdu:
1) atsinaujinimui pasirengusi mokykla
2) tyrinėjimo, įtrauktumo ir pokyčių procesas
3) kūrybiška mokykla.
1) Kiekviena mokykla gali tikėtis teigiamų pokyčių, jei veiks kaip atvira ir nuolat save reflektuojanti sistema, pasirengusi įvardinti savo problemas ir jas kūrybiškai spręsti, sykiu užtikrinant keturių UNESCO įvardintų kolonų: siekis žinoti, veikti, būti,bendrauti stabilumą.
Atsivėrimas pokyčiams skatinamas mokyklą veikiant iš šalies – kuriantiems praktikams ir kūrybos agentams, kurie palaipsniui tampa mokyklos bendruomenės dalimi. Kodėl jų reikia? Kuriantys praktikai kartu su kūrybos agentais palaipsniui turi atliktiintervenciją į pedagoginę mokyklos sistemą, ją praturdindami kūrybinio mąstymo įpročiais: vaizduote, smalsumu, atkaklumu, nuoseklia praktika ir bendradarbiavimu. Jei pirmieji, t.y. kuriantys praktikai atskleidžia naują, netradicinį mąstymą, kuriam būdinga turtinga vaizduotė, smalsumasnaujovėms ir atkaklumas jas įgyvendinti, tai kūrybos agentai užtikrina, kad šie mąstymo įpročiai taptų nuoseklia mokyklos praktika, kuri būtų turtinama ir plečiama bendradarbiaujant, dalinantis su kitais sava patirtimi, žiniomis, vertybėmis. Taigi pirmieji atlieka stimuliuojančių veiksnių funkciją, o antrieji vadybinę naujovių integravimo į mokyklos gyvenimą ir kultūrą funkciją. Ir vieni ir kiti be atliekamų funkcijų yra ir nuoširdaus santykio laidininkai, kuriems šalia siekiamų rezultatų rūpi „gyvas“ bendruomenės santykis. Jų dėka mokykla gali kurti kultūrą, kurioje instinktas, intelektas, intuicija ir praktika ugdymosi procese pasiekia dermę ir teikia puikius rezultatus.
2) Tyrinėjimo, įtrauktumo ir pokyčių procesas vyksta tokiu būdu: kuriantys praktikai ir kūrybos agentai pasiekia atskirus, dalyvauti kūrybiškumo ugdymo projekte atrinktus kuruojančius mokytojus ir mokytojus-praktikus bei jų mokomas klases, suaktyvindami jas per kūrybines veiklas klasėje, bendraudami su mokytojais ir mokiniais, organizuodami įvairias priemones popamokinėje veikloje, t.y. įsiskverbdami inovatyviomis idėjomis į programinį ugdymo turinį ir neformalius užsiėmimus. Tokiai kūrybiškumo intervencijai numatoma vieta bendrame ugdymo turinio įgyvendinimo kontekste planuojantugdymo(si) procesą, jį organizuojantir vertinant. Suplanuoti ir organizuoti tai, kas spontaniška yra sudėtinga, juoba – vertinti, todėl pasitelkiama didesnės suinteresuotų mokytojų pajėgos. Mokyklose kuriami mokytojų, kuriems rūpi kūrybiškumo ugdymas, klubai. Juose kaupiamos gerosios naujos ir jau išbandytos idėjos, unikali mokyklos bendruomenės narių patirtis, intelektinė ir materiali medžiaga, ja dalinamasi. Klubas tampa centru buriant mokyklos bendruomenę: įtraukiant į veiklas administraciją, tėvus, mokinius, mokytojus, socialinius partnerius, inicijuojant atviras pamokas, profesinio tobulėjimo dienas, šventes, konfrencijas, grupines diskusijas.
Nauji kūrybiškumo ugdymo veiklose dalyvaujančių mokytojų ir mokinių išmokimai tampa įgūdžiais ir gebėjimais, kuriais dalinamasi su visa mokyklos bendruomene, „užkrečiant“ kūrybiškumo aistra tarsi šventiniu pakylėtumu, o šis ilgianiui transformuojasi į kasdienį kūrybinio mąstymo ir veiklos įgūdį. Naujovių sklaida bendruomenėje palaipsniui suformuoja atitinkamą kūrybinio pažinimo, veikimo, prasmingo buvimo ir bendradarbiavimo (UNESCO kolonos) ugdymosi procese kultūrą. Kūrybiškumas tampa mokyklos kasdieniu gyvenimu, išplečiančiu mokyklos erdvės ir laiko supratimo bendruomenėje ribas (ugdymasis vyksta visur ir visada, o ne apibrėžtoje erdvėje ir laike), keičiančiu tarpusavuio santykius, ugdymosi proceso specifiką ir neabejotinai rezultatus.
Mokyklos bendruomenės gyvenimas ima pulsuoti remiantis tokiomis kūrybiškumo programos vertybėmis:1) drąsa ir gebėjimas kelti klausimus 2) ieškoti sąsajų 3) remtis vaizduote 4) mąstyti (reflektuoti, analizuoti, sinstezuoti). Būtent tai padeda susieti asmeniui būdingą instinktą išradinėti, kurti su jo intelektu ir intuicija. Taip pat užtikrina holistinį pasaulio vaizdą, kuriama kiekvienas paskiras dalykas turi sąsajų su kitais dalykais, taigi ugdo sampratą, kad pasaulis priklauso nuo kiekvieno iš mokytojų ar mokinių, lygiai kaip nuo kiekieno asmens už mokyklos ribų. Veiksmui suteikiama prasmė ir vertybinis „krūvis“, o mokyklos procesui ir jo veikloms tyrinėjimo, įtrauktumo ir nusiteikimo pokyčiams pobūdis.
3) Mokykla transformuojasi į kūrybišką mokyklą, kurioje jau įvykęs požiūrio lūžis: žvelgiama inovatyviai į ugdymo turinį, apimantį ir pamokinę, ir popamokinę veiklą, ir mokytojus, ir administraciją ir mokinius. Tokioje mokykloje partneriškas, bendravimo santykis ir atsivėrimas naujovėms, neordinariems sprendimams, tyrinėjimui, pakantumas kitokiam požiūriui motyvuojančiai veikia mokinius, skatina jų pastangas siekti geresnių asmeninių ir dalykinių rezultatų. Taip pat skatina geresnę saviraišką ir lojalumą mokyklos bendruomenei.
Mokytojai sustiprina turėtas bendrąsias - komunikavimo, organizavimo, kultūrinės raiškos kompetencijas, o svarbiausia - įgyja kūrybiškumo ugdymo kompetenciją. Dalis mokytojų ir administratorių įgyja taip pat ir kūrybiškumo ugdymo projektų valdymo kompetenciją. Mokiniai atitinkamai išsiugdo kūrybiškumo, inovatyvaus mąstymo ir veiklos bei bendradarbiavimo kompetencijas.
Mokykloje susiformuoja neprievartinė, inciatyvomis, geranoriškumu, suinteresuotumu ir bendradarbiavimu grįsta mokyklos kultūra.
