S. Bragg. Konsultavimasis su jaunimu: literatūros apžvalga
Mintis, kad jaunimas turėtų išsakyti savo nuomonę apie vietines ir valstybės masto politikas, apie teikiamas paslaugas ir kitus rūpimus klausimus, XXI a. ne tik sulaukė didesnio pritarimo, bet ir rado deramą vietą teisės aktuose bei politikose, o rengiami kursai, skiriamos lėšos ir geros praktikos mainai sudarė sąlygas šią mintį įgyvendinti ir praktiškai. Jaunimo nuomonės įsiklausoma vietinės ir nacionalinės valdžios lygmeniu, viešajame ir savanoriškajame sektoriuje; paisoma švietimo, sveikatos priežiūros, šeimos ir socialinių paslaugų klausimais, laisvalaikio, meno ir kultūros, šeimos teisės, miestų arba regionų atnaujinimo ir aplinkos apsaugos, tarptautinės plėtros, mokslinių tyrimų temomis ir galiausiai – privačiame sektoriuje, kur, pavyzdžiui, tyrimus atlieka į jaunimo rinką taikančios komercinės ir žiniasklaidos įmonės.
Tačiau kyla nemažai klausimų dėl to, kokie gi yra tokių įvairių ir tokiuose skirtinguose sektoriuose atliekamų tyrimų tikslai ir ketinimai, kokiomis temomis arba dėl kokių problemų reikėtų konsultuotis su jaunimu (pvz., ar tomis, kurios būtų įdomios tik jaunimui, ar ir tomis, kurios svarbios platesnei visuomenei); kyla klausimų, kaip reikėtų konsultuotis, kodėl atsirastų ir kokios galėtų būti tokio konsultavimosi pasekmės.
