Mes gyvename pasaulyje, kuriame visos erdvės yra mūsų... Gana dažnai, negalėdami įgyvendinti savo svajonių, sakome, jog mums „trūksta erdvės“. Argi trūksta? Tikrai ne, mes paprasčiausiai jos neišnaudojame, o gal net nepagalvojame, jog galime išnaudoti. Erdvė, kuri yra kitokia, kelia susidomėjimą, žadina smalsumą ir vaizduotę. Kai keliauji, keičiasi erdvė, ji visuomet provokuoja reflektuoti apie tai, ką matai. Tačiau ne tik keliaujant atrandame erdves, kitokią erdvę galime sukurti ir patys. Kūrybiniam įkvėpimui užtenka tiesiog į erdvę pažvelgti „nauju žvilgsniu“.
Kūrybinių partnerysčių principas: mokymo(si) procesui palankios visos erdvės, todėl išeikime iš klasės į gamtą arba keiskime mus supančią erdvę pačioje mokykloje.
Mokiniai
„Patiko geografijos, biologijos pamokos su fotografija“. „Patiko, jog pamokos vyko ne klasėje, o lauke, miške.“
„Patiko darbas komandose, saviraiškos užduotys bei improvizacinės užduotys, darbas kitose erdvėse (laukas, koridorius), patiko filmuoti ir kurti reportažus.“
„Patiko ekskursija į Klaipėdą ir tyrimai gamtoje...“
Mokytojai
„Yra prasmės erdvėje matyti mokymosi medžiagą."
„Darbas netradicinėse erdvėse skatina mokinių motyvaciją, kelia susidomėjimą. Kiekvieną kartą pasakius, kad mes vykstame į vieną ar kitą vietą mokiniai šaukdavo iš džiaugsmo.“
