#
#

Pokyčių matavimas

VDU Švietimo studijų centro darbuotojos dr. Astos Lapėnienies straipsnyje apžvelgiami pokyčių matavimo praktikos etapai bei pateikiami konkretūs pokyčių matavimo pavyzdžiai iš Kūrybinių partnerysčių projektų. Siekiant apsaugoti dalyvavusių vaikų privatumą, pavyzdžiuose nenurodomas tikslus miestas ir mokyklos pavadinimas, mokykla aprašoma tik bendrais bruožais.

Dr. Asta Lapėnienė

Praktinės veiklos analizė ir tyrimas siekiant tobulinti savo praktiką – viena iš svarbių pedagoginės veiklos sričių. Mokytojo tiriamosios veiklos kompetencija priskiriama bendrųjų kompetencijų grupei ir siejama su profesinės veiklos tyrimo organizavimu (ŠMM, 2007, str. 6). Nurodomos keturios priežastys, dėl kurių mokytojai turėtų tapti asmeninės veiklos tyrėjais: siekis tobulinti ugdymą, būti pasiruošusiam keisti praktiką ir keistis pačiam, gebėti kritiškai žvelgti į savo praktiką, sąmoningai joje veikti ir priimti apmąstytus sprendimus. Veiklos tyrimas gali tapti stimulu sprendžiant tiek individualias, tiek  klasės ar mokyklos lygmens problemas. 

KP projektas unikalus tuo, kad praktinės veiklos tyrimo organizavimas bendradarbiaujant kūrybos agentui, praktikui ir mokytojams  laikomas neatsiejama dalyvavimo projekte dalimi. Skatinama ne vien kūrybiškai veikti, bet ir žiūrėti į klasę kaip į laboratoriją, kurioje įgyvendinamas unikalus tik šiai aplinkai pritaikytas projektas. Todėl tokių  projektų įgyvendinimą lydi trys profesinės veiklos tyrimui būdingi žingsniai: probleminės situacijos fiksavimas, pedagoginis poveikis kaip kūrybiško mokymosi projekto realizavimas ir pakitusios situacijos analizė.

Kiekvieno unikalaus projekto įgyvendinimo pradžioje fiksuojama pirminė probleminė situacija kaip mokinių ar mokytojų pirminio suvokimo išraiška. Siekiant ją išryškinti naudojamos įvairios tiek tradicinės, tiek netradicinės tyrimo priemonės: uždarų ir atvirų klausimų klausimynai, standartizuoti testai, mokinių rašiniai, laiškai, jų žodiniai pasakojimai,  mokinių vaizdinės raiškos kūriniai (piešiniai, lipdiniai ir kt.), fotografijos, žaidimai bei kiti galimi įsivertinimo būdai. Tyrimo priemonės parenkamos atsižvelgiant į konkrečią tyrinėjimo sritį ir numatomą poveikį. 
Antrajame tyrimo etape vyksta pats kūrybiško mokymosi projekto įgyvendinimas, kurio metu vedami „lauko užrašai“, t.y. fiksuojamos unikalios situacijos, įvykiai ar  pastebėjimai, kurie pasitarnauja atskleidžiant unikalius dalyvavimo projekte atvejus ar pridėtinę projekto vertę.

Trečiajame tyrimo etape fiksuojama pakitusi situacija naudojant tas pačias tyrimo priemones kaip ir pirmajame etape. Pirminės ir pakitusios situacijų duomenų palyginimas gali išryškinti pokyčius ir tapti svariais projekto „naudos“ įrodymais bei argumentais ieškant veiklos tobulinimo galimybių. Reikšmingas šio etapo  žingsnis - užfiksuotų pokyčių  refleksyvus įsivertinimas, kuriame dalyvauja visi proceso dalyviai: tiek mokiniai, tiek mokytojai, tiek kūrėjai. 

Pateiktuose veiklos tyrimo pavyzdžiuose surinkti akivaizdūs įrodymai užduočių, piešinių, video ir kt. medžiagos pagalba rodo, kad projekto metu skirtingais būdais fiksuojami mokinių gebėjimų bei kūrybinės raiškos pokyčiai. Toks projekto įgyvendinimo derinimas su veiklos tyrimu reikalauja daugiau eksperimentavimo ir nuoseklumo, tačiau jo pasekmė – sąmoningesnis mokymasis.


Rašytinės kalbos pokyčiui fiksuoti naudojamas rišlaus pasakojimo kūrimo metodas. Mokytojos teigimu, prieš projektą savarankiškai kuriant įvairius pasakojimus, fiksuojamos padrikos, „išsibarstę“ ir labai konkrečios mokinių mintys.  Dažnai pasakojimas telpa į vieną ilgą netaisyklingą sakinį. Kalba skurdoka, nevaizdinga. Daug rašybos klaidų. Projekto pabaigoje ryškus rašytinės kalbos pokytis fiksuojamas mokinių sukurtuose rišliuose tekstuose, skirtuose dokumentiniam filmui įgarsinti.  

Daugiau
 
Mokinių sprendimu, projekto metu buvo nuspręsta pasigaminti marškinėlius. Vyko matematikos, lietuvių kalbos, biologijos, etikos, kūno kultūros pamokos siejant jas su projekto idėja. Nagrinėtos ir integruotos įvaizdžio, įvaizdžio transformacijos, eskizavimo, simbolių, logotipų, matematinių skaičiavimų bei matavimų, bendradarbiavimo, laisvalaikio, kaulų struktūros, ekologijos, sveikos gyvensenos ir kt

Daugiau
Įvaizdžio transformacija miestelio jaunimo mokykloje 8 kl.
Pokyčiams fiksuoti naudojama užduotis „Prieš-Per-Toliau“: ant trijų didelių lapų moksleiviai orų prognozės simboliais pavaizdavo klasės tarpusavio santykius prieš projektą, per projektą ir kokius santykius prognozuoja toliau, pažymėjo „oro“ temperatūrą. Toliau sekė „orų“ apžvalga ir pokalbis. Projekto pradžioje atlikdami užduotį „Prieš-Per-Toliau“ aštuoni moksleiviai piešė žaibus, septyni - lietų du - sniegą, vienas - pūgą, šeši - saulę pro debesis, vienas – saulę. Temperatūra apie +10.

Daugiau
 
Projekto metu siekiama plėtoti komandinio darbo gebėjimus pasitelkiant garso vaizdo ir erdvės laboratorijas. Komandinio darbo pokyčiams fiksuoti naudojama bendro piešinio metodika. Lyginant piešinius projekto pradžioje ir projekto pabaigoje pastebima, kad projekto pradžioje vaikai buvo tiek uždari, kad piešdami viename popieriaus lape kiekvienas apsibrėždavo savo „lauką“ stora linija ir neleisdavo niekam jos peržengti, o piešinių refleksijos metu nedrąsiai reiškė savo nuomonę ir visiškai nemokėjo išklausyti vienas kito.

Daugiau
 
Projekto metu siekiama teatrinių metodų pagalba plėtoti vaikų kalbinę raišką bei savimonę. Šiam tikslui pasitelkiamos nuoseklios kūrybinės užduotys, skatinančios savęs ir kitų pažinimą: „Savasis aš“, „Mano interjeras ir eksterjeras“, „Mano gyvenimo traukinys“, „Mano unikali lėlė-skulptūra”. Pastaroji užduotis apjungė anksčiau projekto metu įgytas patirtis ir tapo ne tik mokymosi, bet ir įsivertinimo priemone.

Daugiau
Mokinių kalbinės raiškos ir savimonės pokytis miesto rajono mokykloje 5 – 7 kl.
Vienas iš siekiamų projekto rezultatų – mokinių kalbinės raiškos pokytis, fiksuojamas prieš ir po projekto atliekant kūrybinę užduotį  „Apibūdinti savo draugą“ viešai ant scenos. Projekto pradžioje vaikams sunkiai sekėsi kalbėti, įvardindami draugo savybes rasdavo vos vieną kitą žodį. Prieš visus ant scenos kalbėjo labai nedrąsiai, nemokėjo reikšti emocijų, nuotaikos, apibūdindami kūrybiškumą pasitelkdavo vos vieną kitą žodį: yra, nėra kūrybiškas, gerai, normaliai, nemoku... 

Daugiau
 
Tikslinė grupė: mokytojai, Bendravimas ir santykiai (Problemų sprendimas), Mokytojų mokymasis ir tobulėjimas (KP principai)
Daugiau
Mokytojų požiūrio į kūrybišką mokymąsi, bendradarbiavimą su kolegomis, pamokų formatą kaita miesto gimnazijoje
Prieš ir po projekto vykdoma mokytojų apklausa, kurios metu pateikiami analogiški klausimai. 

 Apie refleksiją:
• Kiek laiko per savaitę skiriate darbo aptarimui su kolegomis?
• Kiek laiko skiriate pamokos refleksijai kiekvienos pamokos pabaigoje?
• Kokius refleksijos metodus naudojate?

Daugiau
Pokyčiai mokytojų veikloje miestelio gimnazijoje
Projekto pradžioje ir pabaigoje fiksuojamos viešo pristatymo „Jei aš būčiau išradėjas, tai ...“ situacijos video medžiagos forma. Vaikams paruošiama individualios darbo vietos, kiekvienam vaikui duodame po piešimo priemonę ir popieriaus lapą ir paprašome per 10 min. nupiešti piešinį tema „Jei aš būčiau išradėjas, tai ...“ . Po to kiekvienas vaikas turi 1 minutę pristatyti savo išradimą klasei. Pristatymai fiksuojami filmavimo kamera.

Daugiau
Mokinių elgesio pokyčiai, akcentuojant gebėjimo klausytis ir viešo kalbėjimo gebėjimus, miestelio pagrindinėje mokykloje 6 kl.
Mokinių gebėjimo praktiškai taikyti geometrijos žinias pokyčiams fiksuoti naudojami mokinių sukurti lipdiniai iš modelino. Projekto pradžioje mokiniams išdalinamos nesudėtingos architektūrinės formos bažnyčios nuotraukos. Mokiniams duodamas modelinas (molis arba lipdymo masė iš druskos, miltų ir vandens) ir iš jo per 30 min. mokiniai paprašomi nulipdyti bažnyčią pavaizduotą nuotraukoje.

Daugiau